Code-switching on Facebook in Denmark and Lithuania

LTŠiame straipsnyje analizuojama, kaip danai ir lietuviai kaito kodus socialiniame tinkle „Facebook“, ir tiriamos galimos tokios vartosenos priežastys. Tyrimui surinkti šešių įžymių žmonių – trijų danų ir trijų lietuvių – „Facebook“ įrašai ir kitų „Facebook“ vartotojų komentarai po šiais įrašais nuo 2015-08-31 iki 2015-09-06. Atrinktieji yra žinomi žmonės iš Lietuvos – Andrius Tapinas (žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas), Paulius Ambrazevičius ir Oleg Šurajev (humoristai) – bei iš Danijos – Clement Kjersgaard (žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas), Peter Falktof ir Michael Schøt (humoristai). Specialiai buvo atrinktos panašaus profilio žmonių poros, nes norėta geriau palyginti komentarus po šių žmonių įrašais iš skirtingų kalbinių bendruomenių. Tyrime taikoma kodų kaitos (code-switching) teorija, teigianti, kad kalbos vartotojai kaito kodus dėl įvairių priežasčių: pritrūkę reikiamos ar tinkamai skambančios frazės, paveikti tam tikros nuotaikos, norėdami pabrėžti tai, ką sako, iš įpročio, norėdami suteikti savo pasakymui tam tikrą, su kažkuria kalba asocijuojamą prasmę, kurdami savo identitetą, kreipdamiesi į kitus klausytojus, referuodami į pokalbio kontekstą ar tiesiog norėdami atkreipti dėmesį (Malik 1994, cituojama Eldin 2014). Tyrimas susideda iš kiekybinės ir kokybinės analizių. Iš kiekybinės analizės matyti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ lietuviai buvo labiau linkę maišyti kalbas panašiai kaip ir danai, ir kad anglų kalba pasitaikė dažniausiai visuose maišytos kalbos atvejuose. Iš kokybinės analizės matyti, kad maišytos kalbos priežastys yra gana panašios: tiek lietuviai, tiek danai vartoja angliškas diskurso žymes, kad pabrėžtų tai, ką sako.Angliški bruožai taip pat vartojami siekiant atkreipti skaitytojo dėmesį, o entekstualizuodami kita nei gimtąja kalba tiek danai, tiek lietuviai dažniausiai pasitelkia angliškai kalbančių šalių popkultūrą, kas atspindi kalbos vartotojų sociokultūrinę realybę. Vis dėlto, skirtingai nuo danų, lietuviai kartais vartoja rusiškus lingvistinius bruožus, kad referuotų į Sovietų Sąjungą. Ateityje kalbos vartosena socialinėje svetainėje „Facebook“ tarp lietuvių kalbos vartotojų galėtų būti tiriama taikant etnografinį metodą, kad būtų galima geriau atsižvelgti į kalbėtojų motyvus pasirenkant vienokią ar kitokią vartoseną, jų socialinį statusą, išsilavinimą bei lytį, o taip pat – socialinius ryšius tarp dialogo dalyvių. [Iš leidinio]

ENIn this paper, I analyse Danes’ and Lithuanians’ code-switching on Facebook and possible reasons behind it. For the purposes of the research I collected Facebook posts of three well-known Danish and Lithuanian people and comments by their followers under these posts, from 31 August 2015 to 6 September 2015. The selected well-known people from Lithuania were Andrius Tapinas (journalist and TV host), Paulius Ambrazevičius and Oleg Šurajev (stand-up comedians). The wellknown people from Denmark were Clement Kjersgaard (journalist and TV host), Peter Falktoft and Michael Schøt (stand-up comedians). I selected people with similar profiles on purpose, in order to be able to compare comments under their posts better. The theoretical background of this research is the code-switching theory, which claims that language users code-switch for various reasons: lack of facility, lack of register, language user’s mood, to emphasize a point, out of habit, to convey semantically significant information, to show identity within a group, to address a different audience, for pragmatic reasons or simply to attract attention (Malik 1994, cited in Eldin 2014). The research is based on quantitative and qualitative methods. The results of the quantitative analysis shows that that Lithuanians tend to code-switch on Facebook as often or more often than Danes and that English was the most common language used for code-switching in both datasets. The results of the qualitative analysis suggest that the reasons for code-switching were similar in both datasets. Both Lithuanians and Danes used English discourse markers to stress the point they were making. English features were also used to attract the reader’s attention. When entextualizing in non-native language, both Danes and Lithuanians referred to pop culture from English-speaking countries, which is a reflection of the language users’ sociocultural reality.However, differently from Danes, Lithuanians sometimes used Russian linguistic features to refer to the Soviet Union. Future research on language use on Facebook by Lithuanians could focus on language users’ motivation behind their linguistic choices, their social status, education and gender, as well as social relationships between the language users. [From the publication]