A. Šapokos redaguota "Lietuvos istorija": parengimas ir koncepcija

LT1936 m. išleista "Lietuvos istorija" buvo populiariausias apibendrinantis šalies istoriją veikalas. Jame Vytauto Didžiojo universiteto istorikų kolektyvas nušvietė visą šalies praeitį, panaudodami naujausius 4-o dešimtmečio tyrimų rezultatus ir pristatė savo, nuo tendencingų kaimyninių nepriklausomą, koncepciją. Šis darbas atliko dvigubą funkciją - didaktinę ir pažintinę. Lyginant su ankstesniais tokio pobūdžio veikalais A. Šapokos redaguota "Lietuvos istorija" buvo didelis šuolis į priekį - knyga išsiskyrė apimtimi, čia kur kas tolygiau buvo atspindėti visi Lietuvos istorijos laikotarpiai. Veikalo svarbą parodo didelis kritikų dėmesys bei darbą lydėjusi mokslinė polemika tarp "Lietuvos istorijos" autorių ir kritikų ne tik dėl siaurų klausimų, bet ir dėl istorijos mokslo tikslų ir paskirties. Daugelis kritikų vardino pastebėtas faktines klaidas, keletas jų, pastebėtos prof. V. Biržiškos, buvo ištaisytos dar spausdinant knygą. Būta ir knygos koncepciją liečiančių prikaištų - didžiausias K. Avižonio priekaištas buvo tai, kad knygoje silpnai atskleistos įvairių istorijos reiškinių vidinės priežastys ir reikšmė, dėstymas pernelyg fragmentiškas, trūksta bendresnių išvadų. V. Trumpos manymu silpniausia veikalo vieta buvo perdėm fragmentiškas socialinės istorijos pavaizdavimas. Išskirtinai griežtos kritikos sulaukė P. Šležo parengta knygos dalis skirta XIX a. Autoriaus pasiūlytą koncepciją kritikavo A. Janulaitis ir V. Trumpa. Tarp A. Janulaičio ir P. Šležo išsivystė arši diskusija dėl M. Valančiaus, Muravjovo veiklos bei kai kurių kitų klausimų skirtingo vertinimo.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorijos vadovėliai; Kolektyviniai vadovėliai; Lithuanian history textbook; Collective textbook; A. Šapoka.

EN"The History of Lithuania", published in 1936, was the most popular work about the history of the country. In it, the team of historians from Vytautas Magnus University elucidated the country's past while using the most up-to-date results of the 4th decade studies. This work fulfilled a double-function: didactic and cognitive. Compared with the earlier similar works, A.Šapoka's "The History of Lithuania" was a big stride forward. Here Lithuania's historical periods were depicted in a much more even manner. The importance of the work is demonstrated by the attention of critics and the scholarly polemics between the authors of "The History of Lithuania" and critics, focusing not just on some narrow issues but also on the mission and purpose of history. Many critics listed the factual mistakes, some of these mistakes, noted by professor V. Biržiška, had been corrected even before the book got published. There were also some complaints about the book‘s conception - K. Avižonis noted that the internal causes of various historical events and their meaning have not been sufficiently revealed, and that their presentation is too fragmentary, lacking more generic conclusions. In the opinion of V. Trumpa, the biggest weakness of this work is a too fragmentary depiction of the social history. Sharp critique was addressed with regard to the section prepared by P. Šležas and dealing with the 19th c. The author’s conception was criticized by A. Janulaitis and V. Trumpa. The debates about the activities by M. Valančius, Muravjov and different appraisal of some other issues followed between A. Janulaits and P. Šležas.