JAV lietuvių asmeninės bibliotekos : apklausa ir jos duomenys

LTStraipsnio autoriai supažindina su lietuvių, dėl Antrojo pasaulinio karo atsidūrusių JAV, asmeninių bibliotekų dydžiu bei pobūdžiu. Atliekant apklausą buvo aiškintasi, kiek JAV lietuviai bibliofilai, gyvendami už Lietuvos ribų, galėjo sukaupti tautinio, visuomeninio, mokslinio ir kultūrinio lobio savo asmeninėse bibliotekose. JAV gyvenanti išeivija atstovauja dviem emigracijos bangoms: šeimos ar vėliau šeimas sukūrę asmenys, kurie Lietuvą paliko 1944 m., ir jau po nepriklausomybės atkūrino 1991 m. į JAV atvykę asmenys. Apklausoje dalyvavo daugiausia pirmos bangos išeiviai. Jų bibliotekose dominuoja 1950–1990 m. JAV pasirodę leidiniai. Apie 1970–1975 m. išeiviją pradėjo pasiekti ir Lietuvoje išleistos knygos.1948–1953 m. JAV įsikūrusi karta sudarė didžiausią anuometinių knygų pirkėjų grupę, septintajame dešimtmetyje ir vėliau JAV gimusi karta lietuviškomis knygomis domėjosi mažiau, todėl išeivijos knygų leidyba pradėjo smukti, leidinių skaičius ir jų tiražai sumažėjo. Straipsnyje pateikiamos anketos duomenų santraukos ir anketos autorių išvados leidžia susidaryti bendrą vaizdą apie JAV gyvenančių lietuvių bibliotekas 2001 m. pavasarį, taip pat straipsnio autoriai artimiau supažindina su keliomis vertingomis bibliotekomis, neįvardydami jų savininkų. Atlikę tyrimą anketos autoriai prieina prie išvados, kad nedelsiant reikia surengti JAV lietuvių asmeninių bibliotekų knygų gelbėjimo akciją – viešai pranešti, kur knygoms saugiausia ir kam jos galėtų būti naudingos. Straipsnio gale pateikiamas apklausoje dalyvavusių asmenų sąrašas ir anketose suminėtų turimų autografų sąrašas.Reikšminiai žodžiai: Bibliotekos; Asmeninės bibliotekos; Knygos; Rinkiniai; Libraries; Private; Books; Collections.

ENThe authors of this article introduce the size and type of personal libraries of Lithuanians who, due to the Second World War, found themselves in the US. In carrying out a survey, the extent to which American Lithuanian bibliophiles were able to collect national, societal, scientific and cultural treasures in their personal libraries was examined. The émigrés living in the US represent two waves of immigration: families or people who left Lithuania in 1944, and those people who went to the US after the restoration of independence in 1991. The majority of those who participated in the survey are émigrés from the first wave. Publications that appeared in the US during 1950-1990 were dominant in their libraries. Around 1970-1975 books published in Lithuania began to reach émigrés. The generation that established themselves in the US during 1948-1953 comprised the largest group of buyers of books of the period, while those born in the US in the 1960s and later were less interested in Lithuanian books, which explain the decline in the numbers of publications and their print runs. Excerpts from the questionnaire data provided in the article and the conclusions made by the questionnaire’s authors allows one to create a picture of the libraries of Lithuanians living in the US in the spring of 2001. The authors of the survey have concluded, that a campaign to save the personal libraries of Lithuanians living in the US needs to be organised as soon as possible by informing the public about where the books would be safest and who these books could be useful to.