Emocijų verbalizavimas keliakalbio diskurse : atvejo analizė: Vytauto Civinskio "Dienoraštis" (1904-1910)

LTStraipsnyje aptartas emocijų verbalizavimas daugiakalbių asmenų diskurse. Straipsnio pradžioje apžvelgiami kai kurie kalbininkų tyrimai, skirti pažinti emocijų ir kalbos sąryšius. Remiantis tais tyrimais pastebėta, kad kiekvienoje etninėje kalboje emocijų įvardijimai gali būti netikslūs, be to, emocijų įvardijimai įvairiose kalbose dažniausiai nėra tapatūs. Tai gali sudaryti nepatogumų dvikalbiams, kurie bando savo jausmus, emocijas išreikšti negimtosios kalbos priemonėmis. Vėliau pereinama prie atvejo analizės. Nagrinėti pavyzdžiai iš XX a. pr. egodokumento, Dienoraščio (1904-1910) rankraščio, kurį kelioms kalbomis rašė studentas Vytautas Civinskis. Didžioji Dienoraščio dalis parašyta lenkų, rusų, lietuvių kalbomis. Kurį laiką studijavęs psichologiją, Civinskis susidomėjo savo emocijų sekimu ir klasifikavimu. Pateikti pavyzdžiai parodė, kad rašydamas apie savo emocijas, dienoraštininkas pavartodavo įvairių kalbų leksiką (lenkų, rusų, lietuvių, prancūzų, vokiečių). Dažnai emociją įvardijantis žodis nesutapo su sakinio kalba. Manoma, kad jis nevertė leksemų, esančių idiominių frazeologizmų sudėtyje, ir tais atvejais, kai emocija kurioje nors kalboje įvardijama ypatingai raiškiai (salient). Taip pat buvo pastebėtas individualus dienoraštininko polinkis cituoti literatūrinės ir kitokios kilmės tekstus. Savo jauseną Civinskis kartais apibūdindavo ir žinomo eilėraščio ar dainos eilute. Įvardydamas savo emocijas, Civinskis buvo linkęs kaitalioti kodą (kalbą). Tai atitinka dvikalbystės tyrėjų eksperimentų duomenis. Atvejo analizė taip pat parodė, kad tirdami tokį specifinį reiškinį, kaip keliakalbių asmenų emocijų verbalizavimas, turėtume įvertinti ir papildomus leksikos junglumo, semantikos, psichologijos duomenis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiakalbystė; Emocijų verbalizacija; Emocijų verbalizavimas; Kalbinis reliatyvumas; Kodų kaita; Lingvistinis reliatyvumas; Psicholingvistika; Code-switching; Emotion verbalization; Linguistic relativity; Multilingualism; Psycholinguistics.

ENThe article aims to discuss the verbalisation of emotions in the discourse of a multilingual person. First, an overview of linguistic investigation in the field of emotions is presented. Notably, linguistic expression of feelings in every given language sometimes lacks precision; moreover, the names of emotions in various languages do not correspond. This poses some problems for multilinguals who try to express their emotions in L2. Later, the paper focuses on a case study, mainly on a series of examples from the manuscript of Diary (1904–1910), an egodocument from the beginning of the 20thcentury written by a multilingual student Vytautas Civinskis. The Diary was written mainly in Polish, Russian and Lithuanian. Civinskis was inspired to classify his own emotions by his studies in psychology. The examples show that while writing about his emotions the diarist makes use of lexical units from various languages (Polish, Russian, German, French, Lithuanian), often not matching the language of the sentence. Presumably, he chooses not to translate the words incorporated in idioms or collocations and avoids translating the names of emotions, which are especially salient in some given language. The diarist is keen to quote the texts of literary and other origin; therefore, he sometimes names his emotion after the line of a wellknown poem or a song (such quotations are also kept in the original). The observed tendency to code-switch while talking about emotions corresponds to the results of some experiments carried out by the researchers of bilingualism. The case study also shows that research into emotion names in the discourse of multilinguals should rely on the results of research from the fields of lexical valency, semantics and psychology. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Kalbotyra / Linguistics