LTStraipsnyje pristatomas mišrios kalbos tyrimas lietuviškame darbo aplinkos kontekste – aplinkoje, kuri Lietuvoje dar nėra sociolingvistų tirta. Mišri kalba – tai toks kalbėjimo būdas, kai į pagrindinę – šiuo atveju lietuvių – kalbą įterpiama kitų kalbų elementų. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip įvairiakilmiai kalbiniai ištekliai, dabar prieinami Lietuvoje, yra panaudojami socialiniams santykiams ir tapatybėms kurti darbo aplinkoje. Pristatomas atvejo tyrimas, kuris yra didesnės apimties projekto, skirto darbo aplinkos diskursui tirti, dalis, remiasi spontaniškos kalbos darbe garso įrašais, surinktais vienoje žiniasklaidos įmonėje Vilniuje padedant pagrindiniam savanoriui. Iš įrašų atrinkti ir išrašyti segmentai, kuriuose pastebėti angliški ar rusiški intarpai, analizuoti remiantis interakcijos sociolingvistika – ir teorine prieiga, ir kokybiniu tyrimo metodu, siejančiu diskurso analizę ir pokalbio analizę su platesniu socialiniu interakcijos kontekstu. Tyrimas parodė, kad mišri kalba lietuviškame darbo aplinkos diskurse kūrybingai pritaikoma grupės ir atskirų kalbėtojų įvaizdžiui kurti ir atlieka įvairias funkcijas: rusiški intarpai, rusų kalbos kilmės slengas ir keiksmažodžiai būdingi vidiniam grupės (bendros veiklos bendruomenės) kodui ir reiškia tapatinimąsi su grupe, o angliški intarpai įtraukiami į profesinį diskursą kaip individualių kalbėtojų kompetencijos, profesionalumo indeksas; angliškų intarpų randama pokalbiuose, susijusiuose su konkrečia darbo užduotimi ar veiksmu, tuo tarpu rusiški intarpai vartojami kai kalbama ne darbo temomis – juokaujant, pasakojant istorijas, bendraujant su kolegomis. Tačiau hipotetiškai galima teigti, kad angliški intarpai bent iš dalies pamažu perima kai kurias funkcijas iš rusiškų intarpų.Remiantis tyrimo rezultatais, išskirti tapatybių tipai, su kuriais kalbėtojai identifikuojasi vartodami mišrią kalbą – tai visų pirma savo srities žinovo, profesionalo, bei draugiško kolegos tapatybė, tapatinamasi ir su žaismingu, kūrybingu, laisvai bendraujančiu, moderniu ir atviru naujovėms žmogumi. [Iš leidinio]
ENThe paper delves into the situated usage of mixed speech produced by adult Lithuanians at work, the environment hardly ever sociolinguistically researched in Lithuania. By mixed speech, Lithuanian speech interspersed with occasional insertional elements from other languages is meant. The study aims to see how more diverse linguistic resources that are now available in Lithuania are used to construct and negotiate social relations and social identities in the talk at work. The case study, which is a part of an ongoing larger scale project on Lithuanian workplace discourse, draws on digital audio recordings of naturally occurring spontaneous conversations between employees collected by a volunteer in a media-related company in Vilnius. The recordings containing elements of languages other than Lithuanian (English and Russian) have been transcribed and analysed using Interactional Sociolinguistics (IS), an in-depth qualitative approach that combines the application of the interpretive methods of discourse analysis with insights into social and cultural issues. The paper argues that mixed speech in Lithuanian workplace discourse is creatively used as group or individual stylistic choice to construct certain social images and to perform various functions: for instance, mixed speech containing Russian insertions, slang and swear words serves as an index of belonging to the group (or a community of practice), whereas English is a necessary tool for doing well in a contemporary work environment and presenting oneself as an expert in one’s professional field; English insertions tend to be employed when things need to be quickly and efficiently done while Russian is still used more extensively for off-task talk, such as small talk, gossiping, humour and jokes, which constitute an integral part of the talk at work.It can be hypothesised, however, that the range of functions performed by English insertions is gradually expanding as the command of Russian among co-workers is decreasing. The study depicts mixed speech as a means of negotiating social identities of a friendly and supportive colleague, a skilled and experienced professional, a creative, playful and adaptive communicator, and an open-minded, educated and sophisticated person. [From the publication]