LTŠiame straipsnyje apžvelgiamos universalios vaikų taikomos žodžių tarimo paprastinimo strategijos bei pristatoma, kokias strategijas taiko skirtingo amžiaus grupių lietuvių vaikai bandydami pakartoti pirmą kartą išgirstą žodį. Tyrimo imtį sudaro 288 vaikų kalbos duomenys: 96 ikimokyklinio amžiaus (ketverių metų), 95 priešmokyklinio amžiaus (šešerių metų) ir 97 jaunesnio mokyklinio amžiaus (aštuonerių metų). Tyrimo medžiagai rinkti taikytas lietuvių kalbos išgalvotų žodžių pakartojimo testas. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad lietuviai vaikai taiko universalias žodžių tarimo paprastinimo strategijas: vyrauja garsų keitimas, šiek tiek mažiau rasta garsų ar jų junginių praleidimo pavyzdžių. Kitos žodžių tarimo paprastinimo strategijos (metatezė, tolimoji asimiliacija, garsų iš vieno skiemens perkėlimas į kitą) taikytos kur kas rečiau. Tyrimas atskleidė, kad gebėjimas pakartoti skirtingos struktūros žodžius yra susijęs su lietuvių kalbos fonotaktika, nes kartodami pirmą kartą išgirstą žodį, vaikai tiksliau ištaria tuos garsų junginius, kurie būdingi lietuvių kalbos žodžiams ir dažniau klysta tardami retai kalboje pasitaikančius junginius. Amžiaus veiksnys taip pat svarbus aspektas analizuojant gautus duomenis: vyresni vaikai geba tiksliau ištarti skirtingos struktūros žodžius, taip pat juos sudarančius garsus ir jų junginius. Vaikai augdami plečia leksikos, gramatikos ir fonologijos žinias: išmoksta vis kitokių garsų kombinacijų, kurias pastebi ir atpažįsta kalboje ir geba jas tiksliau ištarti patys. [Iš leidinio]
ENThe aim of this study is to determine the strategies of pronunciation simplification. The sample of the study consisted of 288 Lithuanian children: 96 preschool age children (4;00–4;11), 95 preprimary school age children (6;00–6;11) and 97 junior primary school age children (8;00–8;11). The data were collected using a non-word repetition task in Lithuanian. The results of the research have shown that Lithuanian children apply universal strategies of pronunciation simplification, mostly substitution and omission; other strategies such as consonant assimilation, metathesis, sound migration to another syllable and sound addition were much less frequent. Also the results show that children possibly apply associations with real Lithuanian words or their derivational forms. The research has demonstrated that the ability to repeat different structure words is related to the rules of Lithuanian phonotactics. Consonant clusters which are typical of Lithuanian words were pronounced accurately, whereas clusters which are rare in Lithuanian words were simplified in their pronunciation. Age was an important factor in the present study: older children repeated non-words more accurately. Older children have a larger lexicon and eventually develop it further; they learn new consonant clusters, which they are capable to pronounce more accurately. [From the publication]