Šiuolaikinė vaikų literatūra geriausiųjų lietuvių autorių knygų vaikams šimtuke : visuminės analizės poreikis ir literatūros teologijos galimybės

LTStraipsnio tikslas – analizuoti šiuolaikinės literatūros teologijos įžvalgas, teoriją ir praktiką vaikų literatūrai tirti. Šiuolaikinė vaikų literatūra, kuriai būdingos tvirtos sąsajos su krikščioniškuoju kontekstu, tradiciškai vertinama kaip tendencinga, prozelitinė, literatūrologai retokai ją atpažįsta ir analizuoja kaip estetiškai vertingą. Be to, žvelgiant tiek į pasaulinės, tiek į lietuvių vaikų literatūros kontekstą, aišku, kad jos krikščioniškasis kontekstas apskritai silpnėja (rečiau pasitaiko labai tikinčių personažų, kurių mąstymą ir elgesį motyvuoja jų tikėjimas, neretai kūriniai nesibaigia laimingai, nebepaliekama krikščioniškosios vilties, be to, literatūrologės Robyn McCallum teigimu, šiuolaikinei vaikų literatūrai būdingas ryškus liberaliosios pasaulio sampratos įkultūrinimas). Vis dėlto, pripažįstant tokias tendencijas, galima sutikti ir su literatūrologių Jennifer Miskec ir Katherine Schmidt nuomone, kad šiuolaikinėje vaikų literatūroje religinis aspektas taip pat yra svarbus, tik kitaip: vaizduojami personažai vaikai, patiriantys tikėjimo išbandymų, abejonių, susiduriantys su tikėjimo iššūkiais ir su netikinčiais personažais, be to, svarbu analizuoti ir interpretuoti religinių dalykų tradicinių prasmių transformaciją: pavyzdžiui, geriausioje šiuolaikinėje anglų literatūroje vaikams vaizduojami angelai yra visiškai nesakralūs. Tyrinėjant vaikų literatūrą iškyla poreikis apskritai atskleisti religinį požiūrį į geriausius estetiniu aspektu kūrinius.Straipsnyje klausiama, kiek literatūros teologija – jos teorija ir praktika – gali padėti atskleisti subtilių semantinių šiuolaikinės lietuvių vaikų literatūros niuansų, kaip meno filosofų ir teologų įžvalgų kontekstai leistų parodyti, kokių įdomesnių prasmių atsirado 2017 m. išrinktuose geriausiuose lietuvių autorių literatūros kūriniuose, parašytuose vaikams. Būtų prasminga ir vaisinga tai tirti bei tyrimuose pritaikyti literatūros teologijos įžvalgas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaikų literatūros teorijos ir tyrinėjimo metodai; Religinis požiūris į literatūrą; Įkultūrinimas vaikų literatūroje; Prozelitizmas; Krikščioniškoji filosofija; Theories and research methods of children’s literature; Religious approach to literature; Inculturation of ideas in children’s literature; Proselitism; Christian philosophy.

ENThe aim of the article is to analyse theoretical and practical insights of contemporary theology of literature investigating children’s literature. Contemporary children’s literature, which is intertwined with Christian context, traditionally is seen as tendentious and proselytic, and scientists of literature seldom recognize and analyse it as having aesthetic value. Besides, examining the context of either secular or Lithuanian children’s literature one can clearly see that in general its Christian context is faltering (there are not many characters whose way of thinking and behaviour are determined by their faith, there is a tendency of unhappy endings, the idea of Christian hope is about to fade away, also, as the literature scientist Robyn McCallum maintains, contemporary children’s literature is characterised by distinct inculturation of liberal conception of the world). However, when recognising such tendencies, one may approve of literature scientists Jennifer Miskec and Katherine Schmidt who maintain that the religious aspect of contemporary children’s literature is no less important, however, its importance manifests in different ways: the portrayed children face challenges of faith and doubt, they have to decide on their faith when confronted with non believers; besides, it is equally important to analyse and interpret the transformation of meaning ascribed to religious matters, e.g. the most prominent English samples of contemporary children’s literature portray angels deprived of the aspect of sacredness. Investigating children’s literature one cannot ignore the need to view the most aesthetically prominent works from religious standpoint.The article aims to clarify the extent to which the theology of literature – its theory and practice – is able to help detect subtle semantic nuances in contemporary works of Lithuanian children’s literature, and estimate how much the contextual insights of art philosophers and theologians could contribute to finding interesting meanings in the best works of Lithuanian authors of 2017 meant for children. Such investigation including the insights of theology of literature would really be meaningful and fruitful. [From the publication]