Septyniskart pirmoji : Bronė Buivydaitė

LTStraipsnyje aptarti įvykiai, kuriais Buivydaitė į lietuvių literatūros istoriją įsirašo kaip pirmoji lietuvių poetė, išleidusi eilėraščių rinkinį („Vasaros šnekos“, 1921), pirmoji moteris poetė, dalyvavusi pirmuosiuose Kazio Binkio „Vainikuose“ (1921), pirmoji, parengusi moterų kūrybos almanachą „Aukštyn“ (1930), pirmoji lietuvių romano mokykline tematika „Atversti lapai“ (1934) autorė, pirmoji moterų kūrybos tyrinėtoja, pirmoji moteris rašytoja, pelniusi „Sakalo“ leidyklos literatūrinę premiją, ir kaip pirmoji literatūros istorikė, išskyrusi vaikų literatūrą kaip atskirą literatūrinės kūrybos sritį. Debiutavusi XX a. antrajame dešimtmetyje, Buivydaitė aktyviausiai reiškėsi pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, labiausiai iškildama kaip vaikų rašytoja ir kaip vaikų rašytoja geriausiai žinoma iki šių dienų. Pati neturėjusi ypatingo talento, ji buvo apdovanota troškimu skatinti rašančias moteris išeiti į viešumą, publikuoti savo kūrybą, dalyvauti literatūros procese, keisti nusistovėjusias tradicijas ir mąstymo klišes. Paskaitomis apie moterų kūrybą prisidėjo prie jų kūrybos sklaidos, romanu Atversti lapai atkreipė dėmesį į iki tol neleistą mokinių ir mokytojų tarpusavio santykių temą. Ir nors visi suminėti Buivydaitės pirmieji kartai į lietuvių literatūros istoriją labiau įsirašo kaip faktai nei kaip vertės, jie yra svarbūs kaip XX a. pradžios moterų laisvėjimo, įsitraukimo į literatūrinį, kultūrinį, socialinį gyvenimą ženklai, atspindintys kuriančių moterų savo vietos visuomenėje suvokimo lygį bei raidą praėjusio amžiaus pirmoje pusėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bronė Buivydaitė; Moterys rašytojos; Literatūros istorija; Naujoji literatūra; Identitetas; Bronė Buivydaitė; Women writers; History of literature; Contemporary literature; Identity.

ENThe article discusses the events during which Buivydaitė became the first Lithuanian poet in the history of Lithuanian literature. She issued collection of poems Vasaros šnekos (“Summer Talks”) in 1921. She was the first woman writer who participated in Kazys Binkis’s Vainikai (“Wreaths” – the anthology of Lithuanian poetry, 1921) and created almanac of women’s creative works Aukštyn (“Upward”, 1930). She was also the first author of Lithuanian novel on school topic Atversti lapai (“Opened Sheets”, 1934) and the one who studied the creative works of women. As the first historian of literature who defined children’s literature as a distinct group of literary creation, she was the first woman writer who was awarded the literature prize of “Sakalas” Publisher. Buivydaitė made her very active debut as a prominent writer for children in the second decade of the 20th century during the period of the first Independence and until now, she is best known as a writer for children. Having no special talent she was gifted by desire to encourage women who write to go out into public and introduce their works and creation, as well as to participate in the process of literature, to make changes in rooted traditions and the clichés of thoughts. She contributed to the dissemination about women’s works by personal lectures about women’s creative activity. In her novel Atversti lapai she drew attention to impermissible relationship between children and teachers. Although all mentioned first times by Buivydaitė’s were written in the history of Lithuanian literature as facts, not values, they are important signs of women’s increasing freedom and their participation in literary, cultural, and social life at the beginning of the 20th century. These signs reflect the level and development of the perception of creative women’s place in the society in the first half of the last century. [From the publication]