Levo Vladimirovo asmeninė biblioteka

LTStraipsnyje tyrinėjama Levo Vladimirovo (1912-1999) asmeninės bibliotekos dalis, po savininko mirties perduota Vilniaus universiteto bibliotekos Jungtinių Tautų depozitinei skaityklai (viso 3052 spaudiniai). Pateikiama L. Vladimirovo, vieno žymiausių XX a. Lietuvos bibliotekininkystės, knygotyros ir informatikos mokslų atstovų, asmeninės bibliotekos dalies analizė. Pristatomi biblioteką rekonstruojantys duomenys, atskleidžiamos savininko skaitymo, knyginės kultūros ypatumus, bibliofilinės nuostatos, papildomas psichologinis paveikslas. Jungiamos biografijos, bibliofilijos tyrinėjimų ir asmeninės bibliotekos kūrimo linijos, nustatoma bibliotekos kaupimo pradžia, komplektavimo šaltiniai, kriterijai bei intensyvumas, pateikiama rinkinio teminės ir kalbinės sudėties analizė. Išskirtos trys teminės grupės: 1) profesinė lektūra - 21% visos bibliotekos knygų; 2) šakinė literatūra, 51% ir 3) grožinė literatūra įvairiomis kalbomis - 28%; pagrindinės kalbų grupės: rusų kalba - 39%, vokiečių - 22%, lietuvių - 13% bibliotekos spaudinių. Taip pat aptariama knygos nuosavybės ženklų kiekybinė sudėtis, dedikacinių ir donacinių įrašų pagrindu įvardinami ryšiai su įvairių mokslo ir kultūrinės veiklos sričių atstovais. Knygose rastos marginalijos atskleidžia skaitymo metodikos ypatumus, išryškina teorinės (tyrimų) ir praktinės (formavimo principų) bibliofilijos nuostatas. Pagrindinė išvada - L. Vladimirovui asmeninė biblioteka pirmiausiai buvo darbo priemonė, bibliofiliniai, estetiniai interesai nedominuoja, o grožinės literatūros gausa nurodo ir rekreacinę bibliotekos paskirtį. Geriausiai prof. L. Vladimirovo biblioteką apibūdintų universalaus pobūdžio humanitarinio profilio asmeninio knygų rinkinio apibrėžimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeninių bibliotekų istorija; Lietuvos knygos veikėjai; Asmeninės bibliotekos.

ENThis article deals with the 3052 publications Levas Vladimirovas (1912–1999) bequeathed to the Vilnius University Library. An analysis of these books gives us a look at part of the personal library of this renowned representative of XX c. Lithuanian librarianship, bibliology and information studies. We get a picture of L. Vladimirovas’ reading habits, his taste in choice of books, and a glance at his personal psychology. The article studies the lines of formation of the personal library, the sources of the complete sets held, and the criteria on which these books were acquired. A thematic and linguistic analysis of the collection is included. Three thematic groups were distinguished: 1) professional reading – 21% of all the books in the library; 2) branch literature – 51%; and 3) belles lettres in various languages – 28%. The major language groups were: Russian – 39%, German – 22%, Lithuanian – 13%. The article comments on bookplates and other marks (dedications, notes from the donors) that identify the origin of the books and thus link him with various activists in the academic and cultural field). Margin notes found in the books shed some light on Vladimirovas’ reading methods, revealing his bibliophilic attitudes. The article concludes that L. Vladimirovas’ private library was first of all a work tool, with bibliophilic and aesthetic interests not dominating. The books of fine literature do, however, reveal his bent for recreational reading. His library could best be described as: universal humanitarian profile personal book collection.