Įvardžių kaitybos aspektai pietų aukštaičių patarmės salose Baltarusijoje

LTStraipsnyje, remiantis naujausiais dialektologiniais ir sociolingvistiniais duomenimis iš pietų aukštaičių patarmei priklausančių Varanavo rajono lietuviškų salų Baltarusijoje, nagrinėjami įvardžio kaitybos sistemos bruožai stebimuoju laiku. Dėl nevienodo lietuvių šnektos mokėjimo ir jos vartojimo įvairaus amžiaus žmonių grupėse analizuojamos ir lyginamos įvardžių paradigmos, sudarytos iš dviejų pagal kalbėjimą informantų kartų: sąlygiškai vyriausiosios ir sąlygiškai vidurinės. Tiriama besiformuojanti dvejopa asmeninių įvardžių linksniavimo sistema: išlaikytas tradicinis senasis ypatybių sluoksnis ir pakaitinė arba lygiagreti linksnių formų vartosena.Tyrimas parodė, kad ilgalaikė tiriamųjų šnektų izoliacija ir slavų kalbų apsuptis davė dvejopų rezultatų, ne tokių lemtingų jų raidai: pasyvus lietuvių kalbos vartojimas, kontaktų su kitomis šnektomis ir bendrinės lietuvių kalbos nebuvimas sudarė palankias sąlygas išsaugoti senąsias asmeninių įvardžių linksnių vienaskaitos ir daugiskaitos naudininko ir įnagininko galūnes, dviskaitos ir įvardžiuotinių formų liekanų; įvardžių kaityboje ir vartosenoje fiksuojama kalbų kontaktų padarinių - vidurinės kartos kalbėtojai apibendrina kelių reikšminių įvardžių grupių daugiskaitos vardininko moteriškosios ir vyriškosios giminės formas ir vartoja tik vyriškosios giminės daugiskaitos vardininką. Varanavo apylinkių lietuvių šnektų įvardžio kaityba nagrinėjama atsižvelgus į diachroninį kalbos traukimosi mechanizmą, kai lietuvių šnekta palaipsniui virsta kita, vietine, baltarusių kalbos atmaina poprostu. Tyrime atsižvelgiama į sociolingvistinį lietuvių kalbos kitimo ir nykimo mechanizmą. [Iš leidinio]

ENThe article addresses the characteristics of morphological forms of pronoun of the Lithuanian local subdialect that exist (or used to exist until recently) in District Varanavas (br. Вороново), Belarus. It is an extension of the Southern Aukštaitian subdialect existing beyond the national border of the Republic of Lithuania in an active zone of contact of the Baltic and Slavic languages. The inflection of pronoun is examined in the observable period of time, registering the transformation of language taking place at this moment. The analysis covers the Lithuanian language of two concurrent generations that live (or lived) in the late 20th - early 21th century. In these peripherial local subdialects, pronouns possess a comparatively large diversity of forms, and the current use of flexions of some of the cases differs from that which existed at the end of the 20,h century. The cases sourced from the living language and dialectal texts are dominated by examples of declension of personal pronouns. Classification of the examples showed the highest degree of variation to most probably exist among the forms of non-gender (participial) pronouns.The research has showed that the prolonged isolation of the Lithuanian local subdialects in the region of Varanavas and their lasting existence amidst the Slavic languages has had some surprising outcomes on their development, pushing the subdialects to maintain the old characteristics of pronominal declension: both generations of the informants have preserved the old singular and plural dative and ablative forms of personal pronouns; the oldest generation sometimes uses the oldest forms of dual genitive; the singular dative and plural nominative forms of gender-specific personal, indicative, and interrogative pronouns that contain į (į) are to be considered the remnants of the old pronominal forms. The inflection and use of pronouns clearly demonstrate the consequences of the contact of languages, with the middle generation generalising the feminine and masculine forms of plural nominative, only using the masculine plural nominative for several semantic groups of pronouns. [From the publication]