Pozityviosios komunikacijos scenarijus formuojant keturių įpročių modelį

LTKompleksinė pagalba šeimai, emocinė terapija ir kompleksinė praktika yra nevienalytės sritys. Vienas iš šeimos terapijos ar kompleksinės pagalbos tikslų gali būti, pavyzdžiui, šeimos funkcionavimo įvairiuose lygmenyse gerinimas; tarpusavio supratimo stiprinimas ir emocinė šeimos narių parama; gebėjimų įveikti sunkumus ir problemos sprendimo strategijos įvairiose gyvenimo dilemose ir situacijose. Kompleksinė pagalba šeimai yra skirta padėti tėvams geriau suprasti jų vaiko poreikius ir elgesį, įskaitant pozityviosios socializacijos scenarijus laimingam ir sveikam gyvenimui. Lyginamieji duomenys atskleidžia vaiko gerovės politikos ir kompleksinės pagalbos šeimai Lietuvoje sąstingį. Pozityvioji socializacija – pozityvių veiksmų politika (pozityviosios socializacijos scenarijai), kuriais remdamiesi tam tikri asmenys ar jų grupės koreguoja socializacijos subjektų elgseną, siekdami įtvirtinti kultūros pozityviuosius komponentus ir sudaryti užkardą visuomenei nepriimtinų šios kultūros elementų pasekmėms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ikimokyklinės įstaigos; Keturių įpročių modelis; Kompleksinė pagalba; Pozityvioji komunikacija; Pozityvios komunikacijos keturių įpročių modelis; A model of four habits; Complex help; Comprehensive assistance; Model of four habits in positive communication; Positive communication; Preschools.

ENIntegrated family support, emotional therapy and integrated practice are heterogeneous areas. One goals of family therapy or complex assistance can be, for example, improving the functioning of the family at various levels; Strengthening mutual understanding and emotional support from family members; Ability to solve problems and develop problem solving strategies in different life situations. Family Assistance is designed to help parents better understand their child’s needs and behavior, including positive socialization scenarios for a happy and healthy life. The sample is comprised of X-city teachers working according the pre-school curriculum and social educators, social workers, special educators and psychologists – those working with children, working in families and therefore particularly concerned with child well-being. During the study, 40 subjects were interviewed. Following the presentation of the Four-habit model of Positive Communication by the researchers, it was asked to highlight the steps to be taken to strengthen the competencies of teachers and child care professionals. The analysis of child welfare reveals that Lithuanian laws are not harmonized with the UN documents, the Convention on the Rights of the Child, there is no monitoring and information collection and evaluation system. [From the publication]

• Tarpinstitucinė socialinė pagalba riziką patiriančioms šeimoms: Šilutės rajono atvejis / Leta Dromantienė, Aina Bagdanovienė. Socialinis ugdymas 2023, Nr. 1 (59), p. 25-41.
• Viešojo, privataus, mokslo ir NVO sektorių socialinės klasterystės plėtra kaip šeimos gerovės prielaida / Viktorija Pankova. Socialinis ugdymas. 2019, Nr. 2 (52), p. 62-71.