Marija Urbšienė (1895-1959) - bibliofilė

LTAutorė atskleidžia Marijos Urbšienės raštų ir veiklos reikšmę lietuvių bibliofilijai ir jos istorijai. Čia išsamiai ir konkrečiai aptariami M. Urbšienės straipsniai bibliofilijos temomis, liudijantys jos pastangas supažindinti su bibliofilija platesnius lietuvių inteligentijos sluoksnius, viešai svarstyti knygos mėgėjų organizacijos steigimo reikalus. Straipsnyje pabrėžiama, jog M. Urbšienė daug padėjo XXVII knygos mėgėjų draugijos iniciatoriams. Ji viena iš pirmųjų lietuvių literatūroje, remdamasi naujais ir svarbiais mūsų bibliofilijai užsienio šaltiniais ir nuomonėmis, aiškino bibliofilo sąvoką, pasitelkdama gilias šaknis turinčios prancūzų bibliofilijos pavyzdį tarpukario Lietuvos bibliofilijos teorinę ir praktinę (organizacinę) veiklą kreipė vakarų Europos minties link. Straipsnio autorė pastebi, jog kai kurie M. Urbšienės teiginiai gali būti ginčijami ir diskutuojami, tačiau jos pastabos, pageidavimai ir siūlymai, susiję su lietuviškos knygos meniškumu, apskritai jos estetine ir technine kultūra, yra svarbūs tiek lietuvių knygos istorijai, tiek iš dalies knygotyros teorijai.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos knygos veikėjai.

ENThe author reveals the importance of works and activities of Marija Urbšienė to bibliophilia and its history in Lithuania. The article provides a thorough and concrete discussion of Urbšienė’s papers on bibliophilia witnessing her efforts of presenting bibliophilia to broader circles of Lithuanian intellectuals and starting a public discussion of establishment of an organisation of book lovers. The article stresses Urbšienė’s contribution to the initiators of the XXVII society of book lovers. She was among the first ones in Lithuania to attempt explaining the concept of bibliophilia with reference to new and important foreign sources and opinions. She referred to the example of French bibliophilia that has long history. She aimed to direct theoretical and practical work of Lithuanian bibliophilia towards the European thought. The author notes that some of Urbšienė’s statements may be questioned and discussed, however, her remarks, requests and proposals regarding the artistry of Lithuanian books and its aesthetic and technical culture in general carry importance to the history of Lithuanian books and the book science.