Kritinio mąstymo sampratos interpretacijos
LTKritinis mąstymas yra laikomas vienu svarbiausių gebėjimų, sąlygojančių asmens ir visos visuomenės gerovę. Kritinio mąstymo gebėjimų svarba pažymima Europos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose. Kritinis mąstymas laikytinas esmine kompetencija, kuri būtina piliečiams dalyvaujant kasdieniame gyvenime ir visuomenėje ir įgalina darbuotojus daryti sprendimus ir imtis veiklos; jis tampa vienu esminių bruožų, kurio darbdaviai tikisi iš būsimų darbuotojų. Mokslininkai nuolat kelia klausimą, kas yra kritinis mąstymas (Lloyd, Bahr, 2010), kokius konkrečius kritinio mąstymo gebėjimus ugdyti ir kaip, kad jie būtų pritaikomi praktikoje ir išliktų tvarūs, ar egzistuojantys vertinimo instrumentai yra pakankami (Facione, Facione, 2013; Lai, 2011). Egzistuojanti kritinio mąstymo sampratų įvairovė suponuoja diskusijas apie tai, kokie gebėjimai būdingi kritiškai mąstančiam žmogui. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti kritinio mąstymo sampratą remiantis multidisciplininiais kritinio mąstymo tyrimais. Tiriant kritinio mąstymo konceptą, susijusį su multidiscipliniais kritinio mąstymo tyrimais Lietuvoje ir užsienyje, pasitelkta kritinė diskurso analizė. Pasirinkta tyrimo strategija padeda suprasti kritinio mąstymo sampratą, analizuoti šį reiškinį skirtingų disciplinų kontekste. Tyrimui atlikti naudota mokslinės literatūros analizė ir teorinė metanalizė. Atliktas tyrimas atskleidė, jog kritinio mąstymo sampratos aiškinime išryškėja kognityvinė ir nekognityvinė dimensija. Kritinis mąstymas įvardijamas kaip pažintinis ir refleksyvus mąstymo procesas, apimantis kognityvinių gebėjimų ir dispozicijų komponentus, įgalinančius identifikuoti, analizuoti, pagrįsti sprendimus ir argumentus, daryti sprendimus, ir pristatyti svarstomas problemas.Analizuojant kritinio mąstymo sampratos interpretacijas, svarbu identifikuoti, kokie kritinio mąstymo sampratos elementai ir kritinio mąstymo rezultatai pabrėžiami skirtingose mokslo šakose ar skirtingose profesinės veiklos srityse. Tyrimu nustatyta, kad kritinio mąstymo gebėjimai nėra siejami su konkrečia mokslo sritimi, visose analizuotose mokslo srityse ypač pabrėžiami gebėjimai, orientuoti į problemos sprendimo procesą skirtinguose profesiniuose laukuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kritinis mąstymas; Kritinio mąstymo gebėjimai; Multidisciplininis požiūris; Critical thinking; Skills of critical thinking; Multidisciplinary attitude.
ENCritical thinking is considered one of the most important skills, which determines the welfare of the person and of the whole society. The importance of critical thinking is noted in the strategic documents of Europe and of Lithuania. Critical thinking is considered a key competence, which is necessary for the citizens in participation in daily life, and in the society and enables employees to make decisions and start activities; it becomes one of the essential characteristics that employers expect their future employees to have. Scientists continuously raise the question of critical thinking (Lloyd & Bahr, 2010), what specific skills of critical thinking should be developed and how to make them adjustable in practice and remain stable, if the existing instruments of assessment are sufficient (Facione, Facione, 2013; Lai, 2011). The existing variety of conceptions of critical thinking presupposes discussions about the skills, which are necessary for a critically thinking individual. The purpose of this article is to analyse the concept of critical thinking based on multidisciplinary studies of critical thinking. In the investigation of the concept of critical thinking relating to multidisciplinary researches of critical thinking in Lithuania and abroad the analysis of discourse was involved. The selected strategy of the research helps to understand the concept of critical thinking, to analyse this phenomena in the background of different disciplines. Analysis of scientific literature and theoretical meta-analysis were used in the research. The performed research showed that cognitive and non-cognitive dimensions develop in the interpretation of the concept of critical thinking.Critical thinking is identified as cognitive and reflexive process of thinking including components of cognitive skills and dispositions, which enable to identify, analyse, justify decisions and arguments, to make decisions and to present problems for consideration. When analysing the interpretations of the concept of critical thinking it is important to identify which elements of the critical thinking concept and which results of critical thinking are emphasized in different sciences or in different areas of professional activities. The research has established that the skills of critical thinking are not linked to any specific area of science; in all of them the focus is on the skills orientated towards the process of problem solution in different professional fields. [From the publication]
- Social worker's experiences in a case of client's death in the context of wellbeing / Jolanta Buinevičienė, Laima Milkintaitė. Social welfare: interdisciplinary approach. 2023, Vol. 13, p. 128-147.
- The Space and role of discussion in university studies in the context of Socrates' philosophy of education / Vaida Asakavičiūtė, Ilona Valantinaitė, Živilė Sederavičiūtė-Pačiauskienė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 3, p. 328-338.
