Įmoviniai kirviai Lietuvoje: klasifikacija

LTStraipsnis skirtas įmovinių kirvių tipologijai analizuoti. Klasifikacijos pagrindą sudarė 728 registruotų ir 96 neregistruotų įmovinių kirvių charakteristikos, tokios kaip metalinės kirvio dalies forma, vertikalioji ir horizontalioji projekcijos. Įmoviniai kirviai klasifikacijos požiūriu buvo nagrinėjami dviem aspektais: formos ir pleišto. Formos požiūriu klasifikuoti 5 pagrindiniai įmovinių kirvių tipai, pleištų požiūriu – trys tipai. Chronologinis kirvių tipų pasiskirstymas įvairuoja. V a. įmovinių kirvių tipų daugiausia ir jie įvairiausi. Šiuo požiūriu jie artimi siauraašmenių pentinių kirvių tipų gausumui V-VI a. kartografuojant įmovinių kirvių tipų pasiskirstymą pastebėta, kad ryškiai skiriasi 5-ojo tipo paplitimas Šiaurės ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Kitų tipų kirviai iš esmės paplitę visoje įmovinių kirvių paplitimo teritorijoje. Gal tik 1-asis tipas kiek gausiau susitelkęs centrinėje Lietuvoje. Dar vienas savitumas – atskiro paminklo ribose pagal kai kuriuos išorės niuansus (dydis, įmovos dydis, vidinis įmovos skersmuo, ašmenų išlenkimas, bendra įrankio proporcija ir pan.) kirviai tarpusavyje yra artimi. Tokį savitumą, be abejonės, sąlygojo konkretaus kalvio darbo maniera ir nusistovėjusi vietos tradicija. Atskiro paminklo ribose tokių savitų grupių gali būti nuo vienos iki keleto. Šis bendras požymių savitumas daro juos išskirtinius visoje įmovinių kirvių gausybėje. Kartais savitumas toks ryškus, kad atskiro paminklo kirvius nesunku atpažinti tarp kitų kirvių.Reikšminiai žodžiai: Kirviai, priešistoriniai; Geležies amžius; Axe; Iron Age.

ENThe article is devoted to the analysis of typology of socketed axes. Such characteristics as the form of a metal part of an axe, vertical and horizontal projections of 728 registered and 96 unregistered socketed axes formed the classification. From the point of view of classification socketed axes were investigated from two aspects: the form and the wedge. From the point of view of the form five main types of socketed axes were classified and from the point of view of the wedge – three types. A chronological distribution of the types of axes differs. The largest number of socketed axes is from the 5th century and they are most various. From this point of view they are close to the abundance of the type of axes with a narrow blade and a blunt end of the 5th-6th century. Axes of other types were in essence common all over the territory of the distribution of socketed axes. Perhaps the first type only was somewhat more concentrated in central Lithuania. Another peculiarity is that within the limits of an individual monument, according to external nuances (the size, the size of the socket, the diameter of the inside socket, the bend of blades, a general proportion of the tool, etc.) axes were close to one another. This peculiarity without doubt was determined by the manner of making a specific axe and the established local tradition. Within the limits of an individual monument the number of such peculiar groups can range from one to several. This common peculiarity of the features makes them exceptional in the abundance of socketed axes. Sometime this peculiarity is so pronounced that it is not difficult to recognise axes of a separate monument among other axes.