Derybos su Rusija dėl kariuomenės išvedimo iš Lietuvos

LTDerybose su Rusija Lietuva išlaikė nepažeistą principinę nuostatą, kad Rusijos pareiga nedelsiant išvesti okupacinę kariuomenę iš Lietuvos nėra derybų objektas ir nepriklauso nuo to, bus ar nebus pasirašyta dvišalė sutartis dėl kariuomenės išvedimo. Lietuva vadovavosi nuostata, kad tai yra absoliuti ir besąlygiška Rusijos - SSRS teisių ir pareigų tęsėjos - tarptautinė teisinė pareiga, išplaukianti iš SSRS įvykdyto tarptautinės teisės pažeidimo - Lietuvos okupacijos. Lietuva su Rusija derėjosi ne dėl to, ar SSRS kariuomenė pasitrauks, o tik dėl jos pasitraukimo terminų ir tvarkos. Susitarimuose su Rusija dėl okupacinės kariuomenės pasitraukimo Lietuva šiai kariuomenei nesuteikė jokio laikinojo teisinio statuso, nepripažino jos kaip teisės subjekto, ko derybose siekė Rusija. Okupacinė kariuomenė iki pat jos išvedimo Lietuvos teritorijoje buvo neteisėtai. Derybose su Rusija Lietuva rėmėsi nuostata, kad Lietuvos Respublikos, kaip buvusios SSRS okupuotos valstybės, niekuo neįpareigoja neteisėtos LSSR okupacinės valdžios ir jos neteisėtų institucijų sprendimai dėl okupacinės kariuomenės personalo padėties ar turto. Derybose Lietuva nepripažino jokių okupacinės kariuomenės teisių į jos Lietuvoje naudotus ar pastatytus pastatus ir kitokį nekilnojamąjį turtą, taip pat nesutiko kaip nuolatinių šalies gyventojų legalizuoti kariuomenės išvedimo metu ketintų išleisti į pensiją Rusijos kariškių.Derybose su Rusija dėl okupacinės kariuomenės pasitraukimo tvarkos Lietuva kėlė ir reikalavimą atlyginti Lietuvai ir jos piliečiams okupacijos metu padarytą žalą. Nors deryboms baigiantis 1992 metų rugsėjį ir nebuvo pasirašyta susitarimų dėl okupacijos žalos atlyginimo tvarkos, Rusija nepaneigė Lietuvos teisių į žalos atlyginimą, o Lietuva savo reikalavimų neatsisakė. Tai patvirtina ir 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, grindžiamas 1992 m. birželio 14 d. referendume pareikštu Lietuvos piliečių reikalavimu atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą. Dėl kariuomenės pasitraukimo iš Lietuvos tvarkos ir terminų su Rusija buvo visiškai susitarta 1992 m. rugsėjo 8 d. Nuo tol Lietuvos ir Rusijos dialogas vyko jau ne dėl kariuomenės išvedimo, o tik dėl Rusijos reikalavimų pakeisti jos naudai svarbiausias anksčiau pasiektų susitarimų nuostatas. Nors iki pat 1993 metų rugpjūčio Rusija naudojo spaudimą, stabdydama kariuomenės išvedimą ir kitokiais būdais, Lietuva jos reikalavimų nepatenkino. Lietuvos ir Rusijos derybų rezultatai bei pasiektų susitarimų pagrindu įvykdytas okupacinės kariuomenės išvedimas buvo didžiulė Lietuvos sėkmė: kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta vie neriais metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos ir Estijos, o šios kariuomenės buvimas Lietuvoje iki pat išvedimo pabaigos nebuvo net laikinai įteisintas, taip pat nebuvo pripažintos jokios Rusijos pretenzijos į okupacijos būdu tariamai įgytas teises Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 20 amžius; Okupacija; Kariuomenė; Politika; Tarptautiniai santykiai; The Lithuanian XX c. history; Occupation; Military; Policy; International relations; Rusija (Russia).

• 1992 m. birželio 14 d. referendumas dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo Iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo konstitucinėje genezėje / Juozas Žilys. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (2), p. 467-496.
• Diplomatinė aporija : tarptautinė Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos perspektyva / Gediminas Vitkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 220 p.
• Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės / Dainius Žalimas. Vilnius : Rosma, 2005. 364 p.
• Lietuvos vieta JAV didžiojoje strategijoje / Vaidotas Urbelis. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2005. 197 p.
• Sąjūdis ir Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimas / Dainius Žalimas. Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988-1991 / sudarė Bronislovas Genzelis ir Angonita Rupšytė. Kaunas: Šviesa, 2010. P. 163-217.
• Sovietinės Lietuvos valdžios ir okupacinės kariuomenės santykiai 1963-1986 m / Inga Arlauskaitė. Genocidas ir rezistencija. 2006, 2 (20), p. 177-206.
• Sovietinės Lietuvos valdžios ir Pabaltijo karinės apygardos bei jos įgulų santykiai 1946-1962 m / Raminta Kšanytė. Genocidas ir rezistencija. 2005, 2 (18), p. 83-112.
• SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas ir Rusijos Federacijos atsakomybės tarptautiniai teisiniai pagrindai / Dainius Žalimas. Politologija. 2006, Nr. 4 (44), p. 3-53.
• Sutarties politinė ir teisinė reikšmė bei pasekmės / Dainius Žalimas. Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų / Dovilė Jakniūnaitė, Česlovas Vytautas Stankevičius, Vilenas Vadapalas, Gediminas Vitkus, Dainius Žalimas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. P. 99-118.