Išėję sugrįžti : lietuvių išeivių kultūrinis literatūrinis gyvenimas Austrijoje ir Vokietijos DP stovyklose 1944-1950 m. : archyvinių dokumentų leidinys

LTMaironio lietuvių literatūros muziejus buvo įkurtas 1936 metais poeto Maironio namuose. Pirmojo muziejaus direktoriaus poeto Bernardo Brazdžionio pastangomis priimtas statutas, kuriame numatyta - kaupti medžiagą ir apie kitus lietuvių rašytojus.Šiuo metu MLLM yra apie 200 tūkstančių eksponatų, kurių nemažą dalį sudaro išeivių rašytojų archyvai. Muziejaus darbuotojai pradeda leisti muziejinių archyvinių leidinių ciklą, norėdami supažindinti Lietuvos visuomenę su turimais fondais. Šis leidinys skirtas atspindėti lietuvių išeivių kultūrinį, literatūrinį bei visuomeninį gyvenimą Austrijoje ir Vokietijos DP stovyklose 1944-1950 metais, supažindinti su žymių klasikų, mažai žinomų arba ir visai nežinomų išeivijos kūrėjų kūryba, gyvenimu. Nuotraukų, spaudinių, laiškų, knygų, dokumentų pagalba leidinyje stengtasi atskleisti nelengvą šešerių metų menininkų - karo pabėgėlių gyvenimą. Antrojo pasaulinio karo audra sujaukė ramų Lietuvos gyvenimą. Gausi lietuvių rašytojų šeima tapo išblaškyta po visus pasaulio kontinentus (Europą, Ameriką, Australiją. Aziją). Dešimtys tūkstančių lietuvių,kurių tarpe buvo du trečdaliai rašytojų, rado prieglobstį karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir įvairiose Austrijos vietovėse. Po karo jų likimais užsiėmė jungtinė Tautų Paramos ir Atstatymo Organizacija (UNRRA). vėliau - Tarptautinė Pabėgėlių Organizacija (IRO). 1945 m. JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos okupacinėse zonose buvo įsteigtos Perkeltųjų Asmenų (Displaiced Persons - sutrumpintai DP) stovyklos, kuriose atsidūrė arti 60 tūkstančių lietuvių tremtinių.DP stovyklose buvo renkama administracija, vadovai. 1946 m. kovo 3-4 dienomis Hanau lietuvių tremtinių atstovų suvažiavimas priėmė Lietuvių Tremtinių Bendruomenės Statutą. Rūpintasi švietimu, pradėti leisti laikraščiai, spausdintos knygos. Aktyviausias rašytojų branduolys atkūrė Lietuvių Rašytojų Tremtyje draugiją, Lietuvių Žurnalistų sąjungą. Buvo rengiamos literatūrinės šventės, įsteigtos premijos už geriausias knygas, įsikūrė teatras, opera, baletas, chorai, šokių ir dainų ansambliai, vyko dailės parodos, organizuotos sporto šventės. Parengti leidinį būtų buvę neįmanoma, jei ne vertingi išeivių archyvai, patekę į muziejų. Sugrįžo į Lietuvą ir muziejaus fonduose atrado savo namus Stasio Santvara, Jurgio lankaus, Stepo Zobarsko, Antano Vaičiulaičio, Petronėlės Orintaitės, Petro Babicko, Almio Juozo Jūragio, Aloyzo Barono. Mariaus Katiliškio, Liūnės Sutemos, Julijos Švabaitės, Antano Škėmos, Algimanto Mackaus, Alfonso Nykos-Niliūno, lurgio Blekaičio bei kitų rašytojų palikimų turtingos kolekcijos, nežinoma, netyrinėta medžiaga. Gausiausias epistolinis palikimas.Laiškuose atsiskleidžia kūrėjų dvasia, jų požiūrius į literatūrą; vaizdžiai aprašoma aplinka ir laikmetis, kuriuose gyventa; visuomeniniai bei asmeniniai reikalai. Tai neįkainuojamą reikšmę ir svarbą mūsų literatūros istorijai turintys archyvai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Išeiviai; Išeivių kultūra; Išeivių literatūra; Išeiviai Austrijoje; Išeiviai Vokietijoje; DP stovyklos; Dokumentai; Pokaris; Expatriates; Emigrants; Cultural life of emigrants; Literary life of emigrants; Austrian DP camps; German DP camps; WW2; Documents; Displaced persons.

ENThe Lithuanian Literature Museum of Maironis was established in 1936 in the poet Maironis' house as his memorial apartment. Due to efforts of the poet Bernardas Brazdžionis, the first manager of museum, the statute, which names the main purpose of the museum to accumulate all material of the Lithuanian literature, was approved. In order to introduce the Lithuanian public to the available treasure, now the staff of the Lithuanian Literature Museum of Maironis starts to release the publication cycle of archival documents. The first edition is devoted to reflect the cultural, literary, and public life of Lithuanian emigrants in Austria and in Germany camps from 1944 to 1950. It was attempted to reveal the creation and life of famous classics and to introduce the little known or unknown names of emigrant authors. The storm of World War II destroyed the Quiet life in Lithuania and creative museum work that was going on then. The large family of the Lithuanian writers was dissipated around all the continents of the world (Europe, America, Australia, Asia). Tens of thousands of Lithuanians including two thirds of Lithuanian writers found the shelter at the camps of the war refugees in Germany and in different areas of Austria. After the war, the United Nations Relief and Rehabilitation Administration (UNRRA), later named International Refugees Organisation (IRO) took care of their destiny. In 1945, the camps of Displaced Persons (DP) were established in occupation areas of Great Britain and France. There lived 60 thousands of Lithuanian refugees in them. With the help of photographs, printed materials, letters, books and documents, it was attempted to reveal the six years of hard life of artists and war refugees in this publication.The administration and managers were chosen in the DP camps. On March 3-4, 1946 the congress of the representatives of Hanau Lithuanian refugees approved the statute of Lithuanian refugee community. They started to release newspapers, to print books, and to take care of education. The most active core of these writers re-established the Association of Lithuanian Writers in the Emigration and the Union of Lithuanian Journalists. Literary events were organised, prizes for the best books were instituted, a theatre, opera, ballet, chorus, ensembles of dances and songs were established, exhibitions of art were held and sport events were organised. It would not have been possible to prepare the publication ready without valuable archives of refugee. Rich collections of Stasys Santvaras, Jurgis Jankus, Stepas Zobarskas, Antanas Vaičiulaitis, Petronėlė Orintaitė, Petras Babickas, Almis Jūragis, Aloyzas Baronas, Marius Katiliškis, Liūne Sutema. Julija Švabaite, Antanas Škėma, Algimantas Mackus, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Jurgis Blekaitis and others got back to Lithuania and found their home in the funds of the museum. It is the richest epistolary heritage. The spirit of the authors and their attitude towards the literature are revealed in the letters; the environment, the era they lived in, and public and personal problems are described vividly. These archives have priceless value and importance to the history of our literature. [From the publication]