LTStraipsnyje pabandyta nustatyti asmeninių, bet pirmiausia bibliofilinių bibliotekų katalogų tradicijos ištakas, tęstinumą ir naujoves, jų tipus, funkcijas, sudarymo metodiką, struktūrą, publikavimo formas ir publikacijų taikymo savitumus. Katalogas XVIII–XIX a. asmeninės bibliotekos savininkui daugiausia buvo nuosavybės inventorinimo ir reprezentavimo priemonė. Šių dienų bibliofilui rūpi organizacijos, turinio, originalumo ir informatyvumo prasmėmis tobula biblioteka, kuri užtikrina asmenybės savirealizaciją ir teikia kūrybinių impulsų bei paskatų. Katalogas bibliofilui yra vienas svarbiausių jo veiklos instrumentų. Jo universalumą taip pat didina šiandien kaip niekad giliai suvokta kultūrinė, estetinė, meninė, mokslinė, informacinė, materialinė knygos vertė bei savybės. Tai leidžia kalbėti apie daugiaaspektę katalogo paskirtį: . katalogas yra bibliotekos organizavimo ir tobulinimo priemonė; . katalogas sistemina ir struktūrina bibliotekos fondą; . katalogas yra bibliofilo komunikavimo su vienminčių bendruomene, knygos darbuotojų profesine aplinka ir visuomene priemonė; . katalogas viešina ir pristato bibliotekos kolekcijas, svarbius ir vertingus leidinius; . katalogas fiksuoja ir telkia duomenis apie knygos funkcionavimą visuomenėje; . katalogas yra pavienės knygos ir visos knygų epochos pažinimo bei tyrimo šaltinis; . katalogas yra bibliofilijos ir knygos kultūros ugdymo priemonė; . katalogas padeda bibliofilo saviraiškai, pristato jo patirtá, darbus ir kūrybos visumà, yra jo asmenybės pažinimo sąlyga; . profesionaliai parengtas ir plačiai paskleistas katalogas padeda apsaugoti asmeninės bibliotekos knygas. Asmeninės bibliotekos katalogas – ilgaamžiškiausias ir patikimiausias bibliofilijos raiškos šaltinis. Jis įprasmina bibliofilo veiklą ir leidžia ją tobulinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeninių bibliotekų istorija; Asmeninių bibliotekų katalogai.
ENThis article attempts to determine the origins of the tradition of personal library catalogues, but first and foremost bibliophiles’ libraries, along with its continuity and innovations, their types, functions, structure, and aspects particular to the use of these publications. For the owner of a personal library during the 18th-19th centuries, a catalogue was mostly a tool for making an inventory of one’s property and giving a form to it. Today’s bibliophile cares about a perfect library in terms of organisation, content, originality, and informativeness, which provides a creative impulse and stimulus. For a bibliophile, a catalogue is one of the most important instruments for his or her activity. The multi-layered purpose of a catalogue includes: • a catalogue is a tool for organising and improving a library; • a catalogue systematises and gives structure to a library’s stock of books; • a catalogue is a tool for the communication of a bibliophile with a community of like-minded people; • a catalogue records and accumulates data about the functioning of books in society; • a catalogue is a source of the introduction and research or individual books and books from all time periods; • a catalogue is a tool for cultivating bibliophilia and book culture; • a catalogue helps a bibliophile independently introduce his or her experience, work and creative efforts as a whole. The catalogue of a personal library is the oldest and most trustworthy source for the expression of bibliophilia. It gives meaning to the activity of a bibliophile and allows him or her to improve it.