LTVilniaus dailė ir architektūra, pasiekusi mus iš 1919-1939 metų, neretai lieka mokslo, kultūros ir plačiosios visuomenės interesų užribyje, todėl yra tarsi nematoma, nepažini. Vilniaus tarpukario dailininkų, architektų, dailės ir architektūros restauratorių bei konservatorių sukurti darbai - tai miesto ir miestiečių gyvenimo kultūrines, politines realijas liudijantys artefaktai ir kartu iškalbingi vizualiniai dokumentai, kurie aktualūs ir šiandien, nes formuoja sąmoningą ir atsakingą visuomenės požiūrį į netolimą, bet prieštaringai vertinamą praeitį. Kūrėjų (visų pirma - architektų, restauratorių) veiklos rezultatai iki šiol yra aktyvūs Vilniaus kultūrinio peizažo dėmenys - jie dalyvauja formuojant urbanistinį kraštovaizdį, neretai tampa atspirties tašku rengiant nekilnojamųjų kultūros vertybių (pvz., Aukštutinės pilies) tvarkybos projektus. To meto dailininkų (Jerzy Hoppeno, Walenty Romanowicziaus, Kazimierzo Kwiatkowskio, Ludomiro Sleńdzinskio, Bronisławo Jamontto, Michało Roubos ir kt.) tapybos ir grafikos darbai atskleidžia unikalias miesto suvokimo ir jo interpretacijos galimybes, kurių egzistavimas neretai yra neįsisąmonintas, tačiau akivaizdus šiandieninėje kultūroje. Miestas kaip gyvas organizmas, miesto spiritus loci išaukštinimas, miesto ir kaimo sampynos, modernaus miesto kūrimas, mirties, kasdienybės atskleidimas - universalios temos, aktualios tiek tarpukariu dirbusiems kūrėjams, tiek mūsų laiko žiūrovui. Parodą sudarė trys šias temas interpretuojančios dalys: "Spiritus loci","Kasdienybės refleksijos","Žvilgsnis į ateitį". Šalia gerai pažįstamų autorių kalatoge publikuojami mažai žinomi ir visai nematyti dailininkų, architektų, inžinierių, kitų paveldo saugotojų kūriniai. Kataloge pristatoma daugiau kaip 100 eksponatų iš įvairių Vilniaus muziejų, bibliotekų, archyvų rinkinių. [Iš teksto, p. 5]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Tarpukario dailė; Tarpukario architektūra; Paroda; Katalogas; Vilnius; Interwar Art; Interwar Architecture; Exhibition; Catalogue.
ENVilnius art and architecture from the period between 1919 and 1939 often remains outside the scope of interest of scholars, culture researchers and society at large, and thus seems to be invisible and unknowable. Works created by Vilnius interwar artists and architects, as well as art and architecture restorers and conservators, bear witness to important cultural and political issues in the life of the city and its citizens, and alongside, are eloquent visual documents that remain urgent today as^they shape the conscious and responsible attitude of society to the recent though controversially viewed past. The results of activity of these creators (above all, architects and restorers) until today remain active elements of the Vilnius cultural scene - they take part in shaping the urban landscape and often become a point of reference in preparing maintenance projects for objects of immovable cultural heritage (e.g., the Upper Castle). Paintings and prints by artists of that time (Jerzy Hoppen, Walenty Ro-manowicz, Kazimierz Kwiatkowski, Ludomir Sleńdzinski, Bronisław Jamontt, Michał Rouba and others) reveal unique possibilities of perceiving and interpreting the city, whose existence, though often not fully realised, is obvious in contemporary culture. A city as a living organism, the exaltation of its spiritus loci, the interlacing of the city and the countryside, the building of a modern city, and the revelation of death and mundanity are universal themes that are relevant both to the creators who worked in the interwar period and a contemporary audience. The exhibition is comprised of three parts interpreting these themes: "Spiritus loci", "Reflections of Everyday Life", and "A View of the Future". Besides prominent names, it includes little known and unseen works by artists, architects, engineers and heritage preservers. The catalogue presents more than 100 exhibits from the collections. [Extract, p. 5]