Levo Vladimirovo darbų įtaka mokslininkams : (apklausos metodo taikymas)

LTŠio straipsnio uždavinys - išsiaiškinti, ar tam tikras duomenų rinkimo metodas (anketinė apklausa) tinka mokslo darbų vertei nustatyti. Kadangi L. Vladimirovo darbai buvo vertinami ir kitokiais būdais, turime galimybę lyginti skirtingais metodais gautus rezultatus. Pastaruoju metu plačiai naudojami kokybiniai įvairiausių reiškinių tyrimo metodai. Kokybinės apklausos metodas galėtų būti tinkamas instrumentas mokslininko įtakai vertinti. Apibendrintus atsakymų analizės rezultatus, susijusius su reikšmingiausiais L. Vladimirovo mokslininko darbais, galima suskirstyti keliais aspektais:1) monografijos „Knygos istorija“ reikšmė ir svarba; 2) kitų knygos ir bibliotekos istorijos tyrinėjimų įtaka dabartiniams tyrimams; 3) publikacijų apie šiuolaikinius bibliotekininkystės bei informacijos reiškinius poveikis mokslui ir praktikai. Palyginus anketinės apklausos būdu gautus rezultatus su L. Vladimirovo darbų vertinimu naudojant citavimo analizę bei kitus metodus, galima teigti, kad rezultatai iš esmės analogiški. Patvirtinta, kad svarbiausias L. Vladimirovo veikalas yra „Knygos istorija“, kad jo mokslinės įtakos laukas yra platesnis negu tik knygos istorija ir apima daugelį informacijos mokslo problemų, kad jo asmenybė darė įtaką ne tik konkretiems asmenims, bet ir ištisos studijų šakos bei mokslo formavimuisi Lietuvoje. Rezultatai atskleidžia ir kritiškų nuomonių apie L. Vladimirovo palikimą. Vadinasi, tokiu būdu galima gauti duomenų visapusiškam darbų vertinimui..Derinamas su kitais mokslininko palikimo vertinimo būdais apklausos metodas gali kokybiškai juos papildyti, atskleisti naujus mokslininko įtakos aspektus ir asmeninį kitų mokslininkų požiūrį į jo veiklą.Reikšminiai žodžiai: Apklausos metodas; Mokslinė mokykla.

ENThe main purpose of the article is to test the application of an open-ended questionnaire for collecting the data and the valuation of the scholarly heritage. The peer-review is a legitimate way of the assessment of the contribution into science by individual scholars or institutions. However, it is rarely conducted in a form of the answering to an open-ended questionnaire. The author has used the method to collect the opinions of Lithuanian and foreign researchers about the past, present, and future influence of Levas Vladimirovas works on the development of Lithuanian book history, book science, library and information science, or information society research. The data collected by this method was compared to the data that was collected to assess the significance of L. Vladimirovas works by other methods: bibliographic, bibliometric, funding allocation, biographic reviews, teacher-student genealogy, etc. The qualitative results collected by an open-ended questionnaire from 18 respondents (mainly Lithuanian humanitarian and social scientists) were analyzed using the historical categories of the past, present and future and the subject categories characterizing the field of information and communication sciences. The results are comparable to the ones received by other methods. Besides, an array of opinions allows one predict the future influence of the scientific heritage, the emotional subjective responses provide data that is usually revealed only in memoirs. The case of L. Vladimirovas is a specific one as the people who knew him well are still alive, but they are not influenced by any factors that would accompany the assessment of a living scholar. Whether the method would be valid in the cases of persons diseased long-time ago also remains unclear. [From the publication]