Mykolas Krupavičius, žemės reforma ir Lietuvos ūkio raida 1920–1940 m.

LTMykolas Krupavičius mūsuose pagrįstai laikomas ir vienu iškiliausių žemės reformos ideologu, ir vienu pagrindinių jos vykdytoju. Iš teorinių studijų ir iš asmeninės patirties (žmogaus, kunigo, politiko) patyręs, kad pernelyg didelė socialinė įtampa visuomenei gresia labai dideliais sukrėtimais, Mykolas Krupavičius darė viską, kad jaunoje Lietuvos valstybėje tos įtampos židinių būtų kuo mažiau. Žemės ūkio specialistų, pirmiausia Albino Rimkos ir Jono Aleksos, įtikintas, kad Lietuvos žemės ūkio pagreitintos raidos perspektyva susijusi su iš esmės smulkaus, bet prekinio, ūkio sukūrimu, Mykolas Krupavičius energingai ėmėsi žemės reformos. Suprasdamas, kad radikalus žemės santykių pervarkymas negalėjo tikėtis vien palankaus vertinimo (tiek valstybės viduje, tiek išorėje), Mykolas Krupavičius pasirūpino maksimaliai sušvelninti bent žemės reformos įstatymo straipsnius, kad nepatenkintųjų būtų kuo mažiau, o jų pretenzijos atrodytų kuo mažiau pagrįstos. Lietuvos ir taptautinės žemės ūkio raidos tarpukariu analizė patvirtina, kad žemės reforma nebuvo ekonomiškai nuostolinga. Priešingai, šalia kitų ojektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, ji labai paspartino Lietuvos žemės ūkio pažangą. Mykolą Krupavičių kaltinti ūkinių interesų ignoravimu dėl pernelyg suaktualinto žemės reformos socialinio ar politinio aspekto nėra jokio racionalaus pagrindo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemės reforma; Žemės ūkis; Ūkis; Dvarininkija.

ENMykolas Krupavičius is held in Lithuania to be one of the principle ideologues of land reform, and one of its main protagonists. From his theoretical studies and his personal experience as a private individual as well as a priest and a politician he knew that an excess of social pressure threatens to cause a society major upheavals. Therefore, Mykolas Krupavičius did all he could to see to it that there would be fewer sources of friction in the young Lithuanian nation. Having been convinced by the agricultural issues specialists Albinas Rimka and Jonas Aleksa that the key to hastened agricultural development in Lithuania lay in the creation of small but viable farms, Mykolas Krupavičius energetically adopted the cause of land reform. Mykolas Krupavičius understood that radical land reform would not be unanimously praised in Lithuania (nor outside the country), therefore he saw to it that the provisions of the Land Reform Act were as gentle as possible, in order to minimise the number of disgruntled people affected by the reform, and to make their claims appear less adequately grounded. Examination of the development of agriculture in Lithuania and abroad between the wars confirms that the land reform did not do any economic harm. On the contrary, along with other factors of an active and passive nature, it considerably quickened the progress of agriculture in Lithuania. There is no rational basis for blaming Mykolas Krupavičius with ignoring the economic interest because of allegedly focusing too much on the social or political aspects of land reform. [From the publication]