XIX a. Lietuvos knyga kaip Lietuvos knygos muziejaus ekspozicijos objektas

LTDiskusija apie naują muziejaus tipą – knygos muziejų Lietuvoje tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Europoje dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje, rengiant pasaulio knygos ir knygininkystės muziejų sąvadą, knygos muziejai buvo atskirti nuo leidybinės veiklos, poligrafinės technikos, popieriaus, įrišimų, knygos grafikos, formatų, periodinės spaudos, knyginės kultūros veikėjų memorialinių muziejų, nuolatinių ir laikinių knygos parodų. Tokia tipologija rėmėsi daugumos knygotyros ir muziejininkystės teoretikų nuostata, kad knygos muziejaus objektas yra ne pavieniai knygos paminklai, su knyga susijusios veiklos sudedamosios dalys, spaudos technika ar personalijos, o visuotinis ar regioninis knygos paveldas, apskritai visuotinę ar regiono knygos istoriją atskleidžiantys jos raidos visuomenėje dėsningumai. Straipsnio autorė pateikia Lietuvos knygos muziejaus, tematikos universalumo prasmes priskirtino šiam muziejų tipui ir suvokiamo kaip muziejus ar muziejines funkcijas atliekanti nemuziejinės institucijos struktūra, kuri kompleksiškai atskleidžia tokį sudėtingą reiškinį kaip knyga, koncepciją. Remiantis Europos šalių ilgamete knygos muziejų kūrimo patirtimi, teoriniais darbais šia tema ir XIX a. lietuviškos knygos istorijos tyrimų rezultatais darbe apibrėžiami Lietuvos knygos muziejaus tikslai, jo ekspozicijos formavimo principai, konstruojamas ekspozicijos modelis, atskleidžiamos sąvokos Lietuvos knyga, XIX a. Lietuvos knyga bei įvardijami XIX a. Lietuvos knygos istorinės raidos savitumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos knygos muziejaus kūrimo problemos.

ENDiscussion of a new kind of museum, a kind of book museum in Lithuania, has continued for more than one decade. In the 1980s in Europe, when preparing the list of world books and book museums, book museums were detached from the publishing activity, polygraphic technique, paper, stitching, book graphics, formats, periodical press, memorial museums for the characters of book culture, regular or temporary book exhibitions. This typology was the basis for the attitude of the majority of theoreticians of book science and museum studies that the object of a book museum includes not separate book monuments, book-related constituent parts of activity, and printing technique or personalia, but the universal or regional book heritage, general tendencies of the development of the universal or regional book history in the society. The author presents the concept of the Lithuanian book museum, attributable to this type of museum for the universality of themes and perceived as a non-museum structure performing the functions of a museum, which discloses such a complex phenomenon as a book. Following the long experience of European countries in establishing book museums, theoretical works on this topic and based on the results of the research of the Lithuanian book history of the 19th century, this paper defines the objectives of the Lithuanian book museum, the principles of the formation of its exhibition, constructs the exhibition model, discloses the concepts Lithuanian book, Lithuanian book of the 19th century and names the particularities of the historical development of the Lithuanian book.