Stanowisko szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego wobec instytucji sejmu walnego w końcu XVI wieku

LTViena iš Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1569 m. Liubline sudarytos unijos pasekmių buvo bendro Žečpospolitos seimo sukūrimas. Straipsnio tikslas yra LDK šlėktos požiūrio į šį valdžios organą pirmaisiais jo funkcionavimo dešimtmečiais atskleidimas. Nagrinėjamas klausimas, kokią svarbą šlėktos sąmonėje turėjo bendravalstybinis seimas, ir kokios vertės buvo jo sprendimai. Pristatomi šlėktos požiūriai dėl šios institucijos funkcionavimo ir reformavimo. Bendro seimo reikšmė pastoviai augo, o šlėkta šioje institucijoje matė svarbiausią forumą ginant savo teises ir laisves, tiek luomines, tiek valstybines. Seimas taip pat buvo privačių teisių gynimo vieta, nes nagrinėjo svarbius tuometinei visuomenei klausimus, susijusius su šlėktos žemės nuosavybe. XVI a. pab. šaltiniuose galima rasti konkrečių žemės nuosavybės problemų sprendimo seime atvejų. Nagrinėjami ir kiti svarbūs šlėktai klausimai, kuriuos turėjo spręsti seimas, kaip aukščiausias atstovavimo organas Žečpospolitoje. Atskleidžiamos iškylančios problemos LDK šlėktai: tam tikrų išankstinių seimo procedūrų nesilaikymas; didelės kelionės ir pragyvenimo išlaidos vykstant į seimą Varšuvoje ir kt. Dėl to jau XVI a. pab. reikalauta, kad bendrieji seimai vyktų ir LDK teritorijoje. Tai pavyko pasiekti tik XVII a. Nepaisant iškilusių problemų Žečpospolitos seimas LDK šlėktos sąmonėje tapo viena svarbiausių valstybinės valdžios institucijų, kurioje šlėkta per savo atstovus pati dalyvavo. Straipsnyje panaudota daug medžiagos iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos archyvų ir bibliotekų rankraštynų.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų respublikos seimas; Bajorai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Pavietų seimeliai; Seimas; Nobles; Parliament (Sejm) of the Republic of the Two Nations; Powiat sejmik; Seym.