LTAnsamblis ant Švč. Trejybės kalvos Vilniuje – dviejų skirtingų pasaulių, lotyniško ir bizantiško, susitikimo vieta. XIV a. čia iškilo šventovė, viena pirmųjų krikščioniškų institucijų Vilniuje, iš pradžių stačiatikių, o nuo XVII a. unitų. Greta kūrėsi ir gyvavo stačiatikių / unitų vienuolynai, mokyklos, brolijos, bibliotekos, spaustuvė. Ilgainiui buvo peržengtos miesto ribos – Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynas tapo visos Kijevo metropolijos dvasiniu centru ir unitiško Bazilijonų ordino lopšiu. Peržengtos ir civilizacijų ribos – ši vieta suartino rusėniškus (ukrainietiškus baltarusiškus) Rytus ir lietuviškus Vakarus. Monografijoje, parengtoje bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos mokslininkams, atveriami nauji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Vilniaus ir Švč. Trejybės ansamblio istorijos puslapiai, pateikiamos naujos bendro dviejų tautų paveldo interpretacijos. [Anotacija knygoje]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Stačiatikių bažnyčia; Brastos bažnytinė unija; Unitų bažnyčia; Bazilijonų vienuolija; Švč. Trejybės Vilniuje bažnyčia; Rusėnų tapatybės; Švietimas; Spaustuvė; Vilnius; Orthodox church; Church union of Brest; Ukrainian Greek Catholic Church; Basilian monks; Trinity church in Vilnius; Identity of Ruthenians; Education; Printing house.
ENAfter a long period of oblivion, the Holy Trinity Monastery and its Shrine, unexpectedly for many, revived in the independent Lithuania as a continuation of the GDL traditions in modern times. The Holy Trinity complex turned into a unique place of historical and cultural memory, not only for Ukrainians and Lithuanians, but also for Belarusians, Poles and Russians. Despite of rampant nationalization of historiographies in the states of the former Soviet space, and the prevalence of an ethnocentric approach to the interpretations of the shared past, the spiritual and cultural legacy of the monastery on the Trinity Hill, presented with a critical approach in our collective monograph, can become a fruitful avenue for modern research model for the sake of study and improved articulation of GDL traditions in Belarus and Ukraine, as well as for the better awareness of the contribution of the Ruthenian faith (in particular Civitas Ruthenica in Vilnus) to the formation of the contemporary civilizational face of Lithuania. [Publisher annotation]