Muzeologija Lietuvos mokslo kontekste

LTLietuvos mokslo kontekste muzeologijos problema nėra gvildenta. Lietuvoje nekuriamos muzeologijos teorijos ir neanalizuojamos sukurtos svetur. Iki šiol nėra muzeologijos teorinių veikalų. XIX-XXI a. buvo išleista leidinių, kuriuos galima priskirti istorinės ir taikomosios muzeologijos sritims. Nėra ir mokslinių studijų, skirtų vieno muziejaus istorijai ir muziejų raidai. Teparašyta viena monografija apie muziejininką (menotyrininkės Zitos Žemaitytės veikalas "Paulius Galaunė, 1988). Muzeologijos tyrimai Lietuvoje prasidėjo XIX a. ir buvo glaudžiai susiję su muziejų raida. Muzeologiją kaip mokslą Lietuvoje pradedama suvokti nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Ji vertinama kaip taikomasis mokslas. Per visą XX a. ji buvo laikoma istorijai artima pagalbine disciplina. 1941, 1942, 1946-1948 ir 1996 m. muzeologija kaip istorijos kurso dalis buvo dėstoma Vilniaus universitete. 1999 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas konstatavo, kad muzeologija yra istorijos didaktikos "atspindys", t.y. tam tikra savo teoriją turinti taikomojo pobūdžio istorijos mokslo sritis. Toks požiūris iš esmės įtakojo jos plėtros tendencijas (muzeologijos istorijos tyrimų gausą), dėl pragmatizmo ir empirikos buvo sureikšmintas jos suartėjimas su istorijos, meno, paveldo, komunikacijos mokslais. Šiuo laiku galima ieškoti muzeologijos sąveikos su kultūrologijos ir komunikacijos mokslais ir atsiplėšti nuo siaurai suprantamos pragmatinės muziejininkystės paradigmos. Muzeologija Lietuvoje, kaip ir svetur, ieško savo vietos mokslų struktūroje ir siekia pripažinimo kaip savarankiškas mokslas.Reikšminiai žodžiai: Muziejai; Muzeologija; Kultūrologija; Musems; Museology; Culturology.

ENThe problem of museology has not been analysed in a context Lithuanian science. In Lithuania, museological theories are not created, and those created in other countries are not analysed. Until now, none theoretical work in the area of museology has been created. Some publications that may be attributed to history or practical museology were published in the 19th-21st centuries. But scientific studies of history of certain museum or the development of museums are missing. There is only one monograph about a museologist, i.e. the work “Paulius Galaunė” by Zita Žemaitytė, 1988. In Lithuania, museology studies started in the 19th century, and they were closely related to the development of museums. In Lithuania, museology as a science began its acknowledgement from the 4th decade of the 20th century. It is perceived as a practical science. During the 20th century, it was considered as a subject closely related to history. In 1941, 1942, 1946-1948, and 1996, museology was taught in Vilnius University as a part of history. In 1999, the dean of Vilnius University History Faculty stated that museology is a reflection of historic didactics, i.e. certain area of practical history with its own theory. Such attitude essentially affected tendencies of its development (the variety of studies of the history of museology); its relationship with the sciences of history, art, heritage, and communication was overestimated due to pragmatism and empirics. Contemporary, museology may be related to cultural and communication studies, and separated from narrow pragmatic paradigm. In Lithuania, as everywhere else, museology seeks for its place in a structure of sciences and for its acknowledgement as an independent science.