Orientalistinis pėdsakas misionieriaus Kristupo Lokio gyvenime ir publikacijose

LTOriento lietuviškieji pėdsakai pinasi iš kelių labai savitų ir gilius klodus siekiančių gijų, kurių viena veda Mažojon Lietuvon. Ją paliko lietuviai misionieriai. Vienas jų buvo Kristupas Lokys (1860–1921), 1885 m. pradėjęs mokytis žymaus evangelikų liuteronų tikybos propaguotojo ir skleidėjo Johanno Evangelisto Gosnerio (1773–1858) Berlyne įkurtoje misionierių mokykloje. Ją baigęs 1888 m. išvyko į Bengaliją ir ten dirbo 25 metus. K. Lokys ir jo žmona aktyviai reiškėsi spaudoje. Jų korespondencijose pasakojama apie čiabuvių skurdą, ligų epidemijas, europiečiams sunkiai pakeliamo klimato sąlygas. Jų rašiniuose yra daug pažintinio pobūdžio medžiagos, kuri traukė laikraščių skaitytojus. K. Lokis ne tik rašė straipsnius, bet ir savo lėšomis išleido keletą knygelių. Jos sparčiai pasklido ir tapo mėgstama lietuvių skaitytojų lektūra. Jos gerokai praplėtė Mažosios Lietuvos gyventojų suvokimą apie tolimąją Indiją ir greičiausiai sužadino domėjimąsi misijų veiklos savitumu ir prasmingumu. K. Lokio asmenybę ir spaudos darbo reikšmę galima visavertiškai suvokti tik siejant su epocha, vakarietiška misionieriavimo Oriente tradicija ir jo prasmingumo kaita XIX–XX a. sandūroje. Misionieriavimas buvo saviraiškos būdas ir galimybė. Jis formavo mąstymą ir kūrybos paskatas. Oriento patirtis turėjo neabejotinos įtakos K. Lokio dvasinei ir pilietinei pasaulėžiūrai, skatino kritiškai vertinti nelaisvų tautų padėtį ir jos priežastis, lėmė patriotinį apsisprendimą. Indija buvo jo kūrybos originalumo šaltinis. K. Lokio veikla gali tapti sąlyginiu matu, pagal kurį būtų lyginama ir modeliuojama viso lietuviškojo misijų sąjūdžio orientacija ir nustatoma jo išliekamoji vertė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sandora (draugija); Žemaičių ir Lietuvos apžvalga (laikraštis); Biografijos; Orientalistika; Kultūriniai ryšiai; Mažosios Lietuvos spaudos veikėjai.

ENThe imprint left by Lithuanians in Asia makes a rich tapestry weaved from very different and unique threads, one of which comes from Lithuania Minor. It was a thread provided by Lithuanian missionaries. One of these missionaries was Kristupas Lokys (1860-1921), who in 1885 began studying at the missionary school established in Berlin by Johann Evangelist Gossner (1773-1858). Having graduated in 1888, he left for Bengal and worked there for 25 years. K. Lokys and his wife expressed themselves actively in the press. Their correspondence spoke about the poverty of those living there, epidemics, and conditions that arose which were difficult for Europeans. There is much material of an introductory nature in their writings, which attracted newspaper readers. Kristupas Lokys not only wrote articles, but also published a few small books with his own funds. They quickly spread and became favourite reading for Lithuanian readers. These books expanded the understanding among inhabitants of Lithuanian Minor about India and most likely aroused interest in the uniqueness and meaningfulness of missionary work. K. Lokys’ personality and significance of his press work can be understood as a whole, linked both with the tradition of Western missionary work in the Far East and the development of its meaningfulness at the turn of the 20th century. Missionary work was a way and possibility for self-expression. The experience in the Orient undoubtedly had an effect on his worldview, and encouraged him to critically evaluate the situation of unfree nations, and support self-determination.