Santykinio laiko raiška prieveiksminiais laiko sakiniais šiaurės žemaičių telšiškių šnektoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Santykinio laiko raiška prieveiksminiais laiko sakiniais šiaurės žemaičių telšiškių šnektoje
Alternative Title:
Expression of relative tense by adverbial clauses of time in the Northern Samogitian subdialect of Telšiškiai
In the Journal:
Baltu filoloģija. 2018, t. 27, nr. 1, p. 75-100
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariamos dviejuose 20 a. 7–9 dešimtmečių laikotarpio šiaurės žemaičių telšiškių kalbėjimą reprezentuojančių tekstų rinkiniuose – Taip šneka tirkšliškiai (TŠT) ir Šiaurės žemaičiai telšiškiai (ŠŽT) – vartojamų sudėtinių prijungiamųjų laiko sakinių struktūrinės ir morfosintaksinės ypatybės. Šie šiaurės žemaičių telšiškių tekstai įdomūs ne vien dėl juose vartojamų prieveiksminių laiko sakinių morfosemantinių ir sintaksinių ypatybių, bet ir dėl skirtingo juose užfiksuotų pokalbių pobūdžio: autentiško kalbėjimo natūralioje kasdienybės aplinkoje (TŠT pokalbiai buvo įrašinėjami slapčia) ir kalbėjimo-pasakojimo, kai šnekos reprezentantai yra klausinėjami pašalinio asmens (ŠŽT tekstų autoriai žinojo, kad pokalbis įrašomas). Kai kurias laiko sakinių vartojimo tendencijas nulėmė skirtingi šnekos aktų natūralumo lygmenys ir / ar respondentų amžius. Įdomu tai, kad abiejuose tekstų rinkiniuose vartojamų laiko sakinių struktūrai būdinga akivaizdžiai dažnesnė nei įprasta rašytiniams tekstams prijungimo rodiklio slinktis iš kraštinės – šalutinį dėmenį (o dažniausiai ir visą sudėtinį sakinį) pradedančios – pozicijos į sakinio centrą. Tokie ne jungiamuoju žodžiu, bet subjekto / objekto (arba jų abiejų), vietos ar būdo nuorodomis ar diskurso žymekliais pradedami šalutiniai laiko sakiniai parodo laiko aplinkybių apibūdinimo kitu veiksmu suvokimo momentą natūraliuose šnekos aktuose.Reikšminiai žodžiai: Šiaurės žemaičiai telšiškiai; Dialogiškumas; Prieveiksminiai laiko sakiniai; Prijungimo rodiklis; (Ne)kraštinė prijungimo rodiklio pozicija; Atliepiamasis žodis; Poziciniai sakinio dėmenų modeliai; Northern Samogitian subdialect; Naturalness of speaking; Adverbial clauses of time; Adverbial subordinator; (Non)marginal position of adverbial subordinator; Positional models of clause structure.

ENThe article discusses the structural and morphosyntactic peculiarities of subordinate clauses of time used in two collections of texts representing the speech of the users of the Northern Samogitian subdialect of Telšiškiai in the 1960s–1980s: Taip šneka tirkšliškiai (TŠT) and Šiaurės žemaičiai telšiškiai (ŠŽT). The above texts in the Northern Samogitian subdialect of Telšiškiai are not only interesting for the morphosemantic and syntactic peculiarities of adverbial clauses of time used in them but also for the different type of conversations that are recorded in them: authentic speaking in the natural daily environment (the conversations used in TŠT were recorded secretly) and the speaking when the users of the subdialect are interviewed by an outsider (the authors of the texts used in ŠŽT knew that the conversation was recorded). Certain tendencies of the use of time clauses in TŠT and ŠŽT were determined by the different levels of naturalness of speaking and/or the respondents’ age. The most distinct differences of the time clauses used in the texts of TŠT and ŠŽT are seen in the choice of the narrative time line: the natural dialogues recorded in TŠT demonstrate a less prominent direction of the narrative passages expressed by time clauses towards the past and a far more common orientation of themes towards the present and the future.The time clauses denoting habitual action with their predicates expressed by the verbs in the future tense (without the auxiliary verb lub(o)) are frequently used in both TŠT and ŠŽT. The use of sentences of this grammatical model show the imperfective nature of the situations considered habitual. The structure of the time clauses used in both collections of texts demonstrates a rather common shift of an adverbial subordinator from the marginal position starting the subordinate clause towards the centre of the sentence. Such subordinate clauses which start with subject, object, place or manner references rather than an adverbial modifier show the moment when the description of adverbial modifiers of time with another action is comprehended in natural speech acts. [From the publication]

DOI:
10.22364/bf.27
ISSN:
1691-0036
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/75877
Updated:
2019-01-14 19:28:21
Metrics:
Views: 27    Downloads: 5
Export: