Istorijos matmuo literatūros etikos požiūriu : faktas ar emocija?

LTStraipsnyje svarstoma konkretaus istorijos fakto ir literatūros teksto sąveika, pasitelkiant esminius literatūros etikos teiginius ir akcentuojant emocinės skaitytojo reakcijos svarbą. Remiantis Marshallo Gregory o suformuluotomis „etinių kvietimų“ apibrėžtimis matyti, kad svarbiausias žingsnis jungiant teksto ir skaitytojo grandinę yra emocinis skaitytojo bei teksto santykis, todėl straipsnyje trumpai aptariama Pavelo V. Simonovo suformuluota informacinė emocijų teorija, paaiškinanti galimas kliūtis, trukdančias šiam emociniam ryšiui rastis. Teoriniams svarstymams iliustruoti pasitelkiami skirtingu metu parašyti Julijono Lindės-Dobilo, Broniaus Radzevičiaus ir Romualdo Granausko tekstai, atspindintys svarbius istorinius įvykius ir savitais būdais provokuojantys skaitytoją etiniams svarstymams. Straipsnyje daroma išvada, jog istorijos faktas iš esmės pasikeičia tapęs fikcinio pasaulio dalimi – praranda objektyvumą, bet tampa svarbus kaip instrumentas galimiems pasauliams kurti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūros etika; Emocija; Literatūra; Istorijos faktas; Romanas; Literary ethics; Emotion; Literature; Historical fact; Novel.

ENThe author of the article discusses the relationship between historical fact and literary text using the instrument of Literary Ethics and emphasizing the significance of the emotional response of the reader. According to the definitions of Marshall Gregory s “ethical invitations” it becomes clear that the most important chain connecting the text and the reader is the reader s emotional response. Hence the article briefly discusses the informational theory of emotions as formulated by Pavel V. Simonov, a theory that explains the possible obstacles to the formation of this emotional connection. As illustrations of these theoretical reflections certain literary texts written by Julijonas Lindė-Dobilas, Bronius Radzevičius and Romualdas Granauskas during different historical and cultural periods are selected. These texts reflect important historical events and provoke the reader to ponder ethical problems. The article reaches the conclusion that the historical fact changes its nature once it enters the realm of literature: it loses its objectivity but becomes as an instrument for the creation of possible worlds. [From the publication]