Барацьба шляхты за суверэнітэт ВКЛ пасля Люблінскай уніі 1569 г. : генезіс, функцыі, гістарычнае развіццё

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Baltarusių kalba / Belarusian
Title:
Барацьба шляхты за суверэнітэт ВКЛ пасля Люблінскай уніі 1569 г: генезіс, функцыі, гістарычнае развіццё
Summary / Abstract:

LTLDK šlėktos kova už suverenitetą po Liublino unijos yra šiame straipsnyje nagrinėjama problematika. LDK dalinio suvereniteto išlaikymas buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie užtikrino Žečpospolitos vidinį tvarumą per visą jos egzistavimo laikotarpį. Straipsnyje atskleidžiama, kad baltarusių ir lietuvių šlėkta turėjo išsikovoti savo pozicijų teisėtumą ir tvirtumą. Būtent toks aktyvumas neleido bendroje su lenkais valstybėje Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei virsti tik vienu iš regionų, kokiais, pavyzdžiui, buvo Wielkopolska ar Małopolska Lenkijos Karūnoje. Geras pavyzdys yra pasipriešinimas monarcho sprendimui 1591 m. skirti Vilniaus vyskupu lenką. Žygimantas Vaza turėjo nusileisti ir 1600 m. vyskupu paskirti „lietuvį“. Pagrindiniu ginklu LDK elito kovoje čia tapo 1588 m. Lietuvos Statutas. Tokių kovos pavyzdžių pateikiamas ne vienas. Dar palyginus ilgai po Liublino unijos LDK politinės tautos sąmonėje Žečpospolita nebuvo suprantama kaip bendra su lenkais „Tėvynė“. Prie to prisidėjo ir tai, kad oficialia LDK kalba ilgą laiką buvo senoji baltarusių kalba, kurios statusas įtvirtintas 1588 m. Statute (4 skyriaus 1 straipsnyje). Pateikiami faktai ir argumentai leidžia tvirtinti, kad po Liublino unijos LDK valstybingumas nebuvo likviduotas, o suverenitetas Žečpospolitos sudėtyje dalinai išsaugotas. Kartu reikia pažymėti, kad vėlesni baltarusių ir lietuvių šlėktos bandymai peržiūrėti Liublino unijos sąlygas buvo ne separatizmo, o partikuliarizmo pasireiškimas. LDK politinis elitas, išskyrus retas išimtis, nesiekė atsiskirti nuo Karūnos ir sukurti savarankišką valstybę.Reikšminiai žodžiai: 1569 m. Liublino unija; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Statutai; Partikuliarizmas; Teisinė sistema; Valstybingumas; Kingdom of Poland; Law system; Lithuanian Statutes; Lublin Union of 1569; Particularism; Statehood; The Grand Duchy of Lithuania; The Great Duchy of Lithuania.

ISSN:
1993-1999
Related Publications:
Люблінскі сойм 1569 г. з перспектывы Вялікага Княства Літоўскага / У. А. Падалінскі. Беларусь в современном мире = Беларусь у сучасным свеце: материалы XVIII Международной научной конференции, посвященной 98-летию образования Белорусского государственного университета, Минск, 30 октября 2019 г. / редакционная коллегия: В. Г. Шадурский (пред.). Минск: БГУ, 2019. P. 544-548.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/75837
Updated:
2022-01-18 07:31:23
Metrics:
Views: 16
Export: