LTSimonas Daukantas nėra tik kanoninis lietuvių istorikas, parašęs pirmąją istoriją gimtąja kalba. Nuo pat XIX a. iki mūsų dienų kuriamas jo mitas. Prielaidos jam rastis sietinos su rašytojo asmenybe, gyvenimo būdu, jo rašymo intencijomis bei tekstų pobūdžiu. Istorikas neapsiriboja tik moksliniu interesu, bet emocionaliai ir vaizdžiai reiškia savo santykį su tauta, atskleidžia jos Pradžios mitą, atkuria harmoningos būties metą, parodo destrukcijos momentus – taigi tarsi pakartoja esminius mitinius modelius. Daukanto mitologizacijai įtakos turėjo įvairuojanti jo recepcija literatūros ir istorijos moksluose, poetiniuose tekstuose, viešajame diskurse. Straipsnyje bandoma atskleisti, kaip Daukanto traktavimas mokslinėje literatūroje siejamas ne tik su moksliniu interesu, bet ir su vyraujančiomis ideologijomis; kaip daukantiškąjį mitą kūrė poetinė vaizduotė, kokios šio mito sudedamosios dalys, kaip jis susijęs su istorinės savimonės klausimais ir tautinio identiteto samprata. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorikas; Beletristas; Literatūriškumas; Mitas; Literatūros istorija; Pasakojimas; Historian; Fiction writer; Literary qualities; Myth; Literary history; Narrative.
ENSimonas Daukantas is not only the canonical historian of Lithuania who wrote its first history in the native language but also the subject of a myth that began to be created in the 19th century and continues to our own day. The conditions for this myth to arise are due to Daukantas’s personality, his way of life, his literary intentions, and the nature of his texts. As a historian he does not restrict himself to his scholarly interests but vividly and emotionally expresses his relationship to his nation, reveals the myth of its Genesis, recreates the period of its harmonious existence, and shows the moments of its destruction, thus reiterating the essential mythical models. The mythologization of Daukantas himself was influenced by his varying reception in literary and historical studies, poetical texts, and public discourse. This paper aims to show how the way Daukantas is treated in the scholarly literature is guided not only by scholarly interests but also by the dominant ideologies, and how this is connected to issues of historical self-consciousness and national identity. [From the publication]