Garsažodžių dažnumas, funkcijos ir reikšmės ankstyvojoje vaikystėje
LTStraipsnio tikslas – aptarti kalbos raidą (nuo gramatinės sistemos formavimosi pradžios iki gramatinės sistemos susiformavimo) garsažodžių vartojimo aspektu, daugiausia dėmesio kreipiant į garsažodžių dažnumo kitimą analizuojamu laikotarpiu, garsažodžių reikšmes ir funkcijas. Tyrimo šaltinis ‒ 6 vaikų ilgalaikio natūraliojo kalbos stebėjimo būdu sukauptas tekstynas. Tyrimas atskleidė, kad garsažodžiai vaikų kalboje vartojami labai dažnai. Priešingai nei teigiama teoriniuose darbuose, aprašančiuose garsažodžių reikšmes, vaikų kalboje garsažodžiai turi ne tik emocinę-ekspresinę, bet ir nominacinę reikšmę: jais dažnai keičiami įvairūs veiksmažodžiai ir daiktavardžiai. Per tyrimą taip pat nustatyta, kad garsažodžiai vaikų kalboje dažni dėl tėvų kalbos įtakos, emocingos ir ekspresyvios bendravimo aplinkos, ikoniško garsažodžių pobūdžio, nesudėtingos struktūros ir paprastos artikuliacijos, be to, garsažodžių reikšmė dažnai plečiama jais įvardijant kelias sąvokas. Statistinės analizės rezultatai parodė, kad garsažodžių vartojimo dažnumas statistiškai reikšmingai skiriasi tipinėje ir netipinėje (dvynių) kalbos raidoje: tipinės kalbinės raidos atveju garsažodžių mažėja, tačiau ši tendencija neužfiksuota ankstyvojoje dvynių kalboje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Garsažodis; Kalbos įsisavinimas; Vaikų kalba; Tipinė kalbinė raida; Netipinė kalbinė raida; Dvynių kalba; Ankstyvasis žodynas; Onomatopoeia; First language acquisition; Child language; Twin language; Typical language development; Atypical language development.
ENThe aim of the article is to discuss language development (from the beginning to the end of the formation of grammatical system) from the perspective of the use of onomatopoeias, focusing on the change of frequency of onomatopoeias, their meanings, and functions during the period under the present investigation. The research data is comprised of a corpus of six children’s language, which was compiled using the method of longitudinal observation. The research has revealed that onomatopoeias are used very frequently in child language. Contrary to some theoretical sources on the meaning of onomatopoeias, they acquire not only the emotive- expressive, but also a nominal meaning: they replace various verbs and nouns. The research has also indicated that onomatopoeias are frequent in child language because of the parents’ language influence, emotional and expressive communication environment, iconic nature of onomatopoeias, uncomplicated structure, and simple articulation. In addition, the meaning of onomatopoeias is often broadened, using them to refer to several concepts. The results of the statistical analysis have indicated that the frequency of the use of onomatopoeias is statistically significantly different in typical and atypical (twin) language development: in the case of typical language development, the number of onomatopoeias decreases, while this tendency has not been observed in early twin language. [From the publication]
- Taikomosios kalbotyros raida / Meilutė Ramonienė. Lietuvių kalba. 2023, Priedas, P. 83-101.
- Tėvų-vaikų kalbinis ryšys: dažnumo veiksnys kalbos raidoje / Ineta Dabašinskienė. Baltìstikos platýbėse / sudarė: Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Vytautas Rinkevičius, Daiva Sinkevičiūtė, Miguel Villanueva Svensson. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 93-115.
- Žodžių suvokimo ir ekspresyviosios kalbos ypatumai neišplėtotos kalbos atveju / Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Vilma Makauskienė. Specialusis ugdymas 2021, Nr. 2 (43), p. 147-171, 173-199.
