Komiško teksto analizė mokykloje

LTŠio straipsnio tikslas - aptarti pagrindinius veiksnius, lemiančius 11-12 kl. mokinių gebėjimų suvokti komiško pobūdžio tekstus kokybę dabartinėje mokykloje. Tyrimo metodai - estetikos ir literatūrologijos darbų, psichologinės, kultūrologinės literatūros, švietimo dokumentų (Bendrųjų programų, 2002) bei literatūros vadovėlių analizė. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinio gebėjimą suvokti komiškumą, - komiškumo jausmas. Pabrėžiama, jog subjektas negali suvokti ar kurti komiškumo, jei neturi išlavinto komiškumo jausmo, t.y. gebėjimo suvokti įvairias juoko formas (Dzemidok, 1974, 59). Pagrindinės jo formavimo prielaidos - skonis, poreikiai ir nuostatos (Luk, 1977, 33). Komiškumo jausmo vystymąsi lemia ne tik įgimti gebėjimai, aplinka, bet ir ugdymas, todėl svarbu mokyti suvokti komiškumą remiantis ne tik bendraisiais teksto analizės ir interpretacijos principais, bet ir specifiniais komiško teksto sąrangos ypatumais. Literatūros mokymo programų ir vadovėlių analizė parodė, kad dažniausiai komiškumas mokomas analizuoti kaip vienas meninio teksto struktūros komponentų, tuo tarpu komiškieji žanrai (komedijos, humoreskos, parodijos, satyros ir kt.) nėra mokyklinės teksto analizės objektas 11-12 kl. Tai leidžia daryti išvadą, kad mokiniai turi per mažai galimybių pažinti literatūrinio kalbėjimo įvairovę, ugdytis komiškumo jausmą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komiškumas; Komiškumo jausmas; Komiškasis dvilypumas; Komiškumo suvokimo gebėjimų ugdymas.

ENThe purpose of this article is to discuss the main factors determining the abilities of 11-12 graders of modern schools to understand the quality of comic-type texts. The method of the research is an aesthetics, literary criticism analysis, psychology, cutlurology, education documents (Community programs, 2002), and textbooks. One of the key factors that determine the ability of the students to understand comicality is the presence of sense of comicality. The author of the article stresses that a student cannot understand and create comicality if they don’t have a developed sense of comicality, which is an ability to understand various forms of laughter (Dzemidok, 1974, 59). The main assumptions for forming it are taste, needs, and attitudes (Luk, 1977, 33). The development of the sense of comicality is determined not only by inborn abilities and surroundings, but also by education, which is why it’s important to teach to perceive comicality based not only on the principles of general analysis of the texts and interpretation, but also by learning the specific peculiarities of the comic text organization. The analysis of literature curriculum and textbooks showed that most often comicality is taught to analyze as one of the components of an artistic text, whereas the comical genres (comedies, humoresques, parodies, satires, and so forth) are not an object of the school text analysis in grades 11-12. This allows us to conclude that students don’t have sufficient opportunities to get to know the variety of literary genres and to develop a sense of comicality.