LTKnyga sumanyta kaip konspektyvi Lietuvoje, Latvijoje ir kitur pasaulyje plėtotos ir tebeplėtojamos literatūrinės baltistikos refleksija, tiksliau, autorefleksija, kadangi rašoma autoriaus, kuris yra prisidėjęs prie minimos plėtotės savo darbais. Pastaroji aplinkybė galbūt neleidžia analizuojamo reiškinio, jo raidos vertinti visiškai atsiribojus, t. y. moksliškai maksimaliai objektyviai, tačiau suteikia tam tikrų esminių privalumų, susijusių su išvidiniu literatūrinės baltistikos, paskutiniųjų kelių dešimtmečių jos dinamikos ir niuansų pažinimu. Išsikeliamas svarbiausias tikslas - ne tik apibendrinti, susisteminti, bet ir konceptualizuoti literatūrinės baltistikos sampratą, įvairias jos versijas bei traktuotes, atskleisti jos vietą bendrosios baltistikos, baltų filologijos ir kituose artimuose kontekstuose, išanalizuoti raidos dėsningumus, tendencijas, kryptis, atskirų tyrėjų indėlį, išryškinti numanomas tolimesnes vystymosi perspektyvas, visais atvejais aktualizuojant lyginamųjų ir regioninių literatūros studijų metodologijas, taip pat įvairias kitas tiriamajam objektui adekvačias metodologines prieigas. Taip siekiama bent kiek aiškiau, nors jokiu būdu ne griežtai statiškai apibrėžti literatūrinės baltistikos kontūrus, kurie šiuo metu suvokiami kaip itin labilūs, sustiprinti ir stabilizuoti patį literatūrinės baltistikos koncepto statusą. Sykiu keliant ir sprendžiant pagrindinę problemą: kiek šis konceptas gali būti stabilizuojamas bei įtvirtinamas tradicinės filologijos ar jai artima prasme, panašiai, kaip yra įtvirtinta lingvistinės baltistikos samprata.Tyrimo problema ir tikslas atskiruose knygos skyriuose konkretinami analizuojant šiuos esminius klausimus: a) kaip literatūrinė baltistika buvo, yra ir gali būti ap(s)ibrėžiama, kokios jos identifikacijos ir saviidentifikacijos ribos bei kriterijai toms riboms nu(si)statyti? b) koks jos santykis su bendruoju baltistikos mokslu, tradicine baltų filologija, regioninėmis Baltijos studijomis? c) kokios svarbiausios metodologinės ir panašaus pobūdžio problemos iškyla literatūrinei baltistikai ir kaip jos sprendžiamos? d) kokiais argumentais remiasi literatūrinės baltistikos ir jos metodologinių pagrindų kritika ir kokie galimi kontrargumentai? e) kiek ir kokių literatūrinės baltistikos raidos paradigmų, jų variantų galima išskirti, kaip jas struktūruoti, kokia kiekvienos paradigmos specifika, kurie mokslininkai labiausiai prisidėjo prie jos formavimo? f) kokios šiuo metu ryškėja literatūrinės baltistikos ateities tendencijos, ar jos orientuotos inspiruoti tyrimus, reikšmingus lietuvių ir latvių literatūrų istorijoms, dabartinio Lietuvos ir Latvijos literatūrinio proceso analizei?. [Iš Įvado]
ENThe main aim of this monograph is not only to sum up and systematize, but also to conceptualize the concept of literary Baltistics, its different versions and approaches, and to show its place against the background of general Baltistics. It attempts to analyse the regularities, trends, and directions of its evolution, the contribution ofindividual scholars to the field, and to highlight the implicit perspectives of its further development. In all cases, methodologies of comparative and regional literary studies and various other approaches suitable to the research object - interdisciplinary studies, literary imagology, and the like - are actualised. This is done in order to clearer define the contours of literary Baltistics, which at present is understood as extremely labile, and to consolidate and stabilise the status of the concept of literary Baltistics as such. These issues are addressed against the backdrop of the central question: to what extent this concept can be stabilised and consolidated in the sense of traditional philology or one close to it and similar to the consolidation of the concept of linguistic Baltistics. [From Summary]