Changes in super ex libris in the course of time on the basis of Tartu University Library collections

LTTartu universiteto bibliotekos knygų įrišimų superekslibrisai datuojami nuo 1530 metų iki XIX a. pabaigos. Kolekcija atspindi daugelio Europos šalių superekslibrisus, esančius įvairiose knygos vietose. Šis tyrimas skirtas superekslibrisui, kaip svarbiam identifikuojančiam knygos ženklui, atskleidžiančiam būdingiausius knygos savininko ir konkretaus laikotarpio estetinio suvokimo bei knygrišybos meno raidos bruožus. Tartu universiteto bibliotekoje yra nemaža XVI–XVII a. pradžios Renesanso epochos knygos įrišimų su senųjų knygų savininkų vardais ar inicialais. Tarp jų seniausias, su 1537 m. data, priklauso Jakobui Ziegleriui, savitu heraldikos stiliumi pasižymi Vilniaus vyskupo Georgijaus Albinijaus superekslibrisas. Dauguma šios epochos kolekcijos superekslibrisų žymi ne tik savininko vardus ar titulus, bet ir knygos įsigijimo ar kitas datas. Ypatingu puošnumu pasižymi Baroko epochos superekslibrisai, pabrėžiantys knygų savininkų išskirtinumą ir gerą meninį skonį. XVIII a. Vakarų Europoje suklestėjusi bibliofilija skatino įvairesnes superekslibrisų grafikos technikas, tačiau jų skaičius ėmė mažėti. Ilgainiui superekslibrisai žymėjo tik bibliofilų ar ypatingas aukštosios visuomenės sukauptas bibliotekas. XVII–XVIII a. superekslibrisai – tai ne tik monogramos, šeimos įrašai, bet ir didesnių bibliotekų specialūs antspaudai. Pagal dizaino savitumus galima išskirti baroko, rokoko, klasicizmo ar ampyro stiliaus Sardinijos, Rusijos imperijos, Vokietijos ar Prancūzijos karališkųjų šeimų superekslibrisus. Kai knygos odinius viršelius pakeitė kitos įrišimo medžiagos, superekslibrisas pamažu išnyko nuo knygos paviršiaus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Knygos nuosavybės ženklai; Superekslibrisai; Knygrišystės istorija.

ENBook binding superexlibrises of the Tartu University Library are dated from the year 1530 till the end of the 19th c. The collection reflects ex-librises of many European countries located in various sections of the books. This research is dedicated to the superexlibris as the important mark identifying the book, which discloses the most characteristic features of the owner of the book and development of aesthetic perception and book binding art of the specific period. The Tartu University Library has a considerable amount of book bindings of the Renaissance era dating from the 15th c. till the beginning of the 17th c. which have the names or initials of the old book owners. Among them is the oldest binding, dated the year 1537, which belongs to Jakob Ziegler, superexlibris of the Bishop of Vilnius Georgijus Albinijus of distinctive heraldic style. Bibliophilia which prospered in the West Europe in the 18th c. encouraged greater variety of graphic superexlibris techniques, however their number started diminishing. Eventually superexlibrises existed only in libraries collected by bibliophiles or in special libraries, where superexlibrises accumulated by higher society were kept. During the period from the 17th c. to the 18th c. superexlibrises were not only the monograms and family records, but also special stamps of larger libraries. According to the originality of design superexlibrises of the Baroque, Rococo, Classicism or Empire eras of the Royal Families of Sardinia, the Russian Empire, Germany or France may be singled out. When leather book bindings were replaced by other binding materials superexlibrises gradually disappeared from the book surface.