Knygos nuosavybės ženklai kaip knygos kultūros istorijos šaltinis

LTStraipsnyje, remiantis senųjų knygų fondo tyrimais, aptariamas knygos nuosavybės ženklas kaip žmonijos kultūrinė patirtis ir kaip knygos kultūros istorijos šaltinis, neatsiejamas nuo paties rašto raidos. Analizuojama knygos nuosavybės ženklo, susiformavusio Senovės Rytų kultūrose kaip simbolinio galios perkėlimo ir knygos kaip objekto “įsisavinimo”, raida bei modifikacijos amžių bėgyje. Iliustruojama jo svarba atskleidžiant giluminius skaitytojo ar savininko kontaktus su knyga, bibliofilinės kultūros sklaidą bei pačios knygos visuomeninį poveikį. Knygos nuosavybės ženklai, turėdami daugybę raiškos formų, byloja ir apie patį savininką, jo visuomeninę padėtį, kartais profesiją ar pažiūras, taip iš dalies tapdami svarbia visuomenės raidos ir socialinių kontaktų iliustracija. Nuosavybės ženklas suvokiamas ir kaip komunikacijos priemonė, o ekslibrisų atveju pereinama net į meninės kūrybos plotmę, ilgainiui jie tampa mažosios grafikos kūriniais, kuriamais iš esmės tik parodoms. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kilmės įrašų formos įvairovė kartais lemdavo aiškios ribos tarp proveniencijos ir marginalijos nunykimą, pasireiškiantį tiesioginiu savininko ar skaitytojo kontaktu su knygos tekstu. Be to, knygos kultūros istorijos šaltinis yra ir knygos apsaugos įrašai, išreiškiantys perspėjimus, grasinimus ar prakeikimus. Nemaža jų dalis yra savininko surašyti anonimiškai, todėl negalimi laikyti tiesioginiu knygos nuosavybės ženklu, o tik jo apsauginės funkcijos sustiprinimo priemone. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Knygos; Kultūra; Nuosavybė; Ženklai; Įrašai; Ekslibrisai; Books; Culture; Ownership; Marks; Inscriptions: Ex libris.

ENThis article, based on research of the stock of old books, discusses marks of ownership in books as the cultural experience of humanity and as a source for the cultural history of the book, which is inseparable from the development of writing itself. The development of book ownership markers is analysed, formed in cultures of the Ancient Far East as the symbolic shift of power and “assimilation” of the book as an object, as well as its modifications as time passed. Its importance in revealing the deep contact of the reader or the owner with the book is illustrated, along with the spread of bibliophilic culture and the social influence of the book itself. The book ownership markers attest to the character of the very owner, his social status, and sometimes his profession or views, and also partially becomes an important illustration of social development and contact. A mark of ownership is understood as a tool for communication, while in the case of ex libris, one leaps over onto an artistic plane, and gradually they become works of small graphic design, which are made in essence only for exhibits. This article focuses attention on the fact that the variety of forms for records of origin sometimes determined the disappearance of clear borders between provenience and marginalia. In addition, a source for the history of book culture is also a record of book conservation, expressing warnings, threats or curses. A large part of them are written by the owner anonymously, which is why one cannot consider them direct signs of book ownership.