Botaninė lauko praktika: tradicija ir ateities perspektyvos
LTBotanikos mokslo tradicijos Vilniaus universitete yra vienos iš seniausių ir neatsiejamos nuo lauko ekspedicijų bei herbariumo kolekcijų rinkimo. Atnaujinus Puvočių praktikos bazę, atsivėrė naujų galimybių vykdyti ne tik studentų mokslines praktikas, bet ir tarptautines mokslines ekspedicijas. Galime ieškoti įvairių disciplinų sąsajų su sintetinės biologijos sritimis, organizuoti floristines ekspedicijas, įpaveldinti tuos asmenis, kurie vienu ar kitu savo gyvenimo tarpsniu aktyviai dirbo botaninį mokslinį darbą, bet netapo visuotinai žinomais profesoriais, tokiais kaip Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė, Antanas Minkevičius, Povilas Snarskis, Jonas Dagys ir kt. Čia vertėtų paminėti Jokūbą Movšovičių, Jurgį Kuprevičių, Abraomą Kisiną ir kt. Deja, nebegalime studentams pasiūlyti specializuotų botanikos magistrantūros ar doktorantūros studijų. Tačiau ne vieną dešimtmetį VU Gamtos mokslų fakulteto studentams privaloma botaninė lauko praktika ne tik padeda pažinti Lietuvos floros įvairovę ir įgyti gebėjimų tirti šią įvairovę, bet ir moko išlikimo gamtoje principų bei suteikia bendrųjų žinių apie Lietuvos fitogeografiją, gamtinę sąrangą. Šią tradiciją privalu išlaikyti. Skirtingų laikotarpių praktikos metu surinktos herbariumo kolekcijos ir parengti baigiamieji darbai, praktikos vadovų užrašai ir kiti rankraščiai sudaro unikalų, iki šiol mažai tirtą archyvą, kuris gali atskleisti ne tik Lietuvos floros ir augalijos kaitos dėsningumus, bet ir Lietuvos visuomenės ar universiteto bendruomenės savitumus, jų kaitą erdvės ir laiko atžvilgiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Botanika; Botanikos mokslo istorija; Istorinė pedagogika; Lauko praktika; Lyginamoji pedagogika; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Botany; Comparative pedagogy; Field practice; Historical pedagogy; History of Botany Science.
