LTŠiame tekste bandoma atsekti tarpukario visuomenės požiūrį į Vilniaus universitetą. Analizuojami periodinėje spaudoje aptikti straipsniai, iš kurių galima atsekti teigiamą ar neigiamą Vilniaus akademijos ir vėliau universiteto istorijos nuo institucijos susikūrimo 1579 m. iki 1832 metų, vertinimą. Darbui pasitelkiami keturių skirtingų tarpukario ideologinių grupių leidiniai: katalikiška spauda, artima krikdemų politinei srovei, tautininkų spauda, siejusi save su Tautininkų sąjunga ir Antano Smetonos valdymu, centro kairės spauda, artima Valstiečių liaudininkų sąjungai, ir socialdemokratų spauda. Atlikus tyrimą, prieita prie išvados, kad universiteto praeities vertinimas priklausė nuo autorių pasaulėžiūros, kuriai atstovauta. Galima išskirti bent du skirtingai vertintus istorinius etapus: Vilniaus akademijos etapą iki Abiejų Tautų Respublikos padalijimo ir Vilniaus universiteto laikotarpį XIX amžiuje. Būta trijų vertinimo būdų: ignoravimas, neigiamas vertinimas ir teigiamas vertinimas. Svarbiausia universiteto praeitis buvo katalikų srovei, mažiau aktuali, bet svarbi – centro kairei, beveik vien ignoruota tautininkų ir socialdemokratų spaudoje. Šis kuklus istorinis tyrimas, manoma, gali prisidėti prie geresnio tarpukario visuomenės nuostatų universiteto atžvilgiu supratimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mykolas Biržiška; Reprezentacija; Tarpukario Lietuvos spauda; Tarpukaris; Universiteto įvaizdis; Vaclovas Biržiška; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilnius; Image of the university; Interbellum Lithuania; Interwar period; Lithuania; Media; Mykolas Biržiška; Representation; Vaclovas Biržiška; Vilnius.