Mokslinė komunikacija Vilniaus universitete 1823–1832 metais (remiantis Vilniaus universiteto bibliotekos dienynu)
LTStraipsnyje, remiantis Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos (VUB) dienynu (1823– 1831), aptariama mokslinės informacijos sklaida ir mokslininkų socialiniai ryšiai paskutiniais VU, uždaryto 1832 m., gyvavimo dešimtmečiais. Tyrimo metu nustatyta, kad VUB, teikdama paslaugas, įtraukdavo aktyvesnius mokslo bendruomenės narius į aktualios lektūros komplektavimą, kurio operatyvumui didele kliūtimi tapo paskesnioji (represinė) įvežamų iš užsienio leidinių cenzūra, taip pat varginančios muitinės procedūros (pavyzdžiui, knygų siunta iš Berlyno karališkosios bibliotekos Smalininkų muitinėje, Prūsijoje, išbuvo lygiai dvejus metus – nuo 1828 m. gegužės 31 d. iki 1830 m. gegužės 31 d.). VU mokslininkai, ypač gamtos, tiksliųjų ir medicinos mokslų atstovai (Mykolas Pelka-Polinskis, Johanas Volfgangas, Liudvikas Bojanus, Eduardas Eichwaldas, Juozapas Jundzilas, Feliksas Rimkevičius ir kt.), pasinaudodami turimais socialiniais ryšiais ir naujais komunikacijos kanalais – pavyzdžiui, W. Graefės Sankt Peterburge knygynu, formavo naujausiais ir aktualiais tyrimais grįstus informacijos išteklius, kurie tapo pagrindu rengiant paskaitas, leidžiant vadovėlius, atliekant fundamentinius ir taikomuosius tyrimus. Be tarpininkavimo įsigyjant (perkant) naujus mokslo darbus, VU profesūra dalyvavo aukcionuose įsigyjamų leidinių vertinimo procedūrose (ekspertizėje). Pavyzdžiui, prof. Ignotas Danilavičius 1824 m. vertino teisės knygas atsirenkant jas VUB iš Tartu universiteto prof. Christiano Friedricho Lampe’s bibliotekos.Apskritai teisininkai, filologai, istorikai (kartu su VU bibliotekininkais Gotfrydu Ernestu Grodeku, Simonu Žukovskiu ir Liudviku Sobolevskiu) buvo iniciatyvūs įsigyjant knygų rinkinius in corpore Tiubingene, Berlyne, Gdanske ir kt. Humanitarai buvo aktyvūs knygų mainų su VUB dalyviai (Joachimas Lelevelis, I. Danilavičius, Ignotas Onacevičius), nors dažnai knygomis keisdavosi ir matematikas M. Pelka Polinskis. Knygų mainuose dalyvavo ir Vilniaus universiteto garbės daktarai (Mykolas Chlevinskis), nors daugiau prisidėjo dovanodami autorinius darbus (Leopoldas Augustas Warnkönigas, Giorgio Santi, Sebastiano Ciampi, Valeriano Luigi Brera). VU vadovybė skatino ir knygų pirkimą iš akademinės bendruomenės narių. Mirties atveju už parduodamas asmenines bibliotekas buvo išmokamos solidžios kompensacijos profesorių šeimų nariams – Jono Andriaus Lobenveino, Stepono Stubelevičiaus, Augusto Bécu ir kt. Knygas mokslininkai parduodavo atvykę iš mokslinės kelionės (Stanislovas Čerskis, Janas Znoska), išvykdami į stažuotę (M. P. Polinskis), palikdami VU dėl politinių motyvų (I. Danilavičius, J. Lelevelis). Besirengdamas iš Lietuvos išvykti 103 tomus iš asmeninės bibliotekos 1823 m. per tarpininkus VUB už 223 sid. rub. pardavė prof. Jozefas Frankas, tačiau aktualiausius veikalus išsivežė į Italiją. Vertingų knygų VU įsigijo iš prof. L. Bojanaus, kuriam 1824 m. buvo leista vykti gydytis į Darmštatą. Pirmoji knygų dalis nupirkta 1823 m. spalio 31 d. – iš viso 21 vnt., o kitas knygas VUB gavo kartu su L. Bojanaus puoselėtų Zoologijos kabineto (1827 m. rugsėjo 12 d.) ir Veterinarijos mokyklos (1829 m. liepos 29 d.) rinkiniais.Dalis Bojanui priklausiusių ir paskirtų VU knygų kartu su VUB dubletais 1829 m. vasario 28 d. iškeliavo į Helsinkio universitetą, kur tebesaugomos. Taigi VU įvairiomis priemonėmis, taip pat administracinėmis, buvo skatinama greitesnė informacijos apykaita, komplektuojant naujausius mokslo veikalus taikytos įvairios priemones, įtraukiamas didelis akademinės bendruomenės ratas. Kita vertus, dideliu mokslinės komunikacijos trukdžiu tapo cenzūra. VU profesoriai dalyvavo ne tik Cenzūros komiteto, vertinusio išleidžiamas knygas, veikloje, bet ir žodiniu rektoriaus Vaclovo Pelikano nurodymu atlikdavo naujų mokslo žurnalų, ypač medicinos, ekspertizę (Konstantinas Prorcijanka, Vincentas Herberskis, Mikalojus Mianovskis). Tarp gautų mokslo žurnalų, kurie remiantis Draudžiamų leidinių sąrašu buvo išimti iš apyvartos, paminėtini: Révue encyclopédique (išimtas 1826 m. spalio 6 d.), The Edinburgh Review or Critical Journal (išimtas 1826 m. rugpjūčio 30 d.). Cenzūros nederėtų tapatinti su mokslinių veikalų kokybiniu vertinimu, kurį rengė M. P. Polinskis, E. K. Eichvaldas ir kt. Kaip kuriozinį atvejį galima paminėti kylančios mokslo žvaigždės Džono Daltono, pagrindusio modernią atomo teoriją, veikalo „Nauja chemijos filosofijos sistema“ (A new system of chemical Philosophy, Manchester, 1808-10) dovanojimą VU. Apie šią knygą, kurioje būta autorinės dedikacijos, nieko nežinota iki 1827 m. rugpjūčio 29 d., kai kartu su periodiniais leidiniais ji buvo perduota VUB iš VU kanceliarijos. Kas naudojosi šiuo darbu, nėra žinoma, bet akivaizdu, kad VU mokslo bendruomenė ištisus 20 metų negalėjo susipažinti su mokslinę revoliuciją paskatinusiu veikalu. [...].Reikšminiai žodžiai: Biblioteka; Draudžiamų leidinių sąrašas; Knygų dovanojimas; Knygų mainai; Mokslinė komunikacija; Universiteto bendruomenė; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilniaus universiteto biblioteka; Vilniaus universiteto dienynas; Book exchange; Donation of books; Library; List of prohibited publications; Scientific communication; University community; Vilnius University Diary; Vilnius University Library.
