LTStraipsnyje svarstome filosofinio – ir ypač haidegeriškojo – teksto vertimo problematiką diskusijos dėl Tomo Kačerausko atlikto „Būties ir laiko“ vertimo į lietuvių kalbą kontekste. Stengiamės apmąstyti šį vertimą grindžiančios interpretacijos prielaidas, lygindami jas su Mintauto Gutausko pateiktą šio vertimo recenziją grindžiančiomis mąstymo prielaidomis. Aptariame šių prielaidų skirtumo prigimtį. Šį aptarimą deriname su Heideggerio mąstymo esminių bruožų – ypač jo santykio su technikos fenomenu bei su graikiškuoju moderniosios technikos, arba techninės modernybės, pagrindu požiūriu – pristatymu bei Heideggerio tekstų tinkamo vertimo galimybės sąlygų apmąstymu. Siekiame ne tiek pateikti, kritikuoti ar ginti tam tikrus vertinius, kiek parodyti vertimo galimybės esminį turtingumą ir jo tikrovės esminį skurdą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: „Būtis ir laikas“; Heideggeris; Ousia; Recenzija; Vertimas; "Being and Time"; Heidegger; Ousia; Review; Translation.
ENThe article discusses some issues on the Lithuanian translation of Heidegger’s "Being and Time" by Tomas Kačerauskas and reviewed by Mintautas Gutauskas. The article focuses on the translator’s and reviewer’s disagreement concerning appropriate translation of the fragments related to the Greek sources of modern technology. Its aim is not a critique of the translator’s version and an advocacy for the reviewer. The aim is the manifestation of an incommensurability between the potential richness of possible translations and the essential poverty of its real version. [From the publication]