Karaliaus sekretoriaus ir Vilniaus vaito Augustino Meleskio Rotundo (apie 1520-1582 m.) turtas

LTStraipsnyje pateikiama Lietuvoje naują tėvynę radusio Vilniaus vaito lenko Augustino Meleskio Rotundo (apie 1520–1582 m.) turto analizė. Rotundo gyvenimas Lenkijoje – tai laikotarpis, kai jo karjeros pradžia buvo tiesiogiai susijusi su aukštu humanistiniu išsilavinimu ir aktyvia kūrybine veikla. Kūryba, humanistinis gyvenimo būdas tapo tolesnės karjeros pagrindu. Per trumpą laiką jam pavyko užsitikrinti neblogą vietą valdovo dvare ir nuolatines pajamas. "Lietuviškais gyvenimo periodas" buvo sėkmingiausias Rotundui karjeros ir gerovės prasme. Pavyko sukaupti nemažai grynųjų pinigų, po truputį netgi skolino. Nemažo kilnojamo turto savininkas, aukštas valstybines pareigas užėmęs Rotundas už sėkmę Lietuvoje turėjo būti dėkingas ne tiek humanistiniam gyvenimo būdui, kurį vargiai bepavyksta įžvelgti "plika akimi", kiek teisininko profesijai ir gerai atliekamoms karaliaus sekretoriaus ir Vilniuas vaito pareigoms. Pasitvirtina europietiška tendencija. Humanistas nebuvo profesija, arba bent ne ta veikla, kuri būtų garantavusi neblogą materialinę gerovę. Humanizmas buvo savotiškas hobis.Reikšminiai žodžiai: Humanistai; Zofija Meleska Rotundienė; Vilniaus vaitija; Lietuvos Statutai; Vilniaus pranciškonai; Stakliškės; Gedeikiai; Jarmališkės; Paverkniai.

ENThe article presents the analysis of the wealth of the Voigt of Vilnius Augustinas Meleskis Rotundas (about 1520-1582), a Polish man who found his new motherhood in Lithuania. Rotundas’ life in Poland is the period when the beginning of his career was directly related to high humanitarian education and active creative activities. Creativity and humanistic lifestyle was a background for further development of his career. He managed to occupy a rather good position in the King’s Palace and the "Lithuanian period" of his life was the most successful for his career and welfare. Maleskis Rotundas managed to accumulate quite an amount of cash and he even started lending small amounts of money. Rotundas’ success as the owner of quite a number of tangible assets and a state officer of high rank was due not so much to his humanistic lifestyle, but to his profession of a lawyer and proper implementation of his duties as a King’s secretary and the Voigt of Vilnius. A European tendency proved to have existed. A humanist was not the profession or, at least, the activity to guarantee a rather good material welfare. Humanism was a kind of hobby.