Dramatika

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dramatika
Alternative Title:
Dramatica
Authors:
Labanauskaitė, Gabrielė
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017.
Pages:
267 p
Notes:
Bibliografija ir rodyklės.
Contents:
Įvadas — Dramos raida — Antika: dramos naratyvo kūrimo principai ir taisyklės — Tarp antikos ir modernizmo atsidūręs veikėjas — Modernizmas: naujojo naratyvo idėjos — Natūralistinės gyvenimo fotografijos — Realistinis pasaulio vaizdavimas — Simbolizmo siužetai — Avangardas ir istorijos dekonstrukcija — Futuristinė pasaulio kritika — Dadaistinis montažas — Siurrealizmo fantazijos — Absurdo drama — Ekspresionizmo metodai — Epinė (politinė) drama: naratoriaus sugrįžimas — Postmodernizmo slinktys — Postmodernizmo dramos naratyvai — Savo vientisumą praradęs veikėjas — Veikėjo kalbos pokyčiai — Forma, erdvė ir laikas — Uždaros formos drama — Atviros formos drama — Naratyvo perteikimo būdai: mimetinis ir diegetinis naratyvumas — Erdvės kūrimo būdai — Ekstradiegetinis erdvės kūrimo būdas — Diegetinis erdvės kūrimo būdas — Mišrusis erdvės kūrimo būdas — Erdvės opozicijos — Erdvės architektonikos paralelės dramos struktūroje — Laiko konstravimo principai — Laiko tvarkos pažeidimai: analepsės ir prolepsės — Anachronijų vartojimo priežastys — Naratoriai — Naratorių tipai — Homodiegetinis naratorius — Autodiegetinis naratorius — Homodiegetinis pirmojo asmens naratorius — Homodiegetinis trečiojo asmens naratorius — Heterodiegetinis naratorius — Naratorių tapatybės — Naratorių vaidmenys ir pasakojimo funkcijos — Naratorių patikimumo klausimas — Technologinės naratoriaus raiškos priemonės — Draminių tekstų perspektyvos — Neperspektyvinė struktūra — Uždaros perspektyvos struktūra — Atviros perspektyvos struktūra — Naratoriaus adresatas — Susikalbėjimo problema — Mažieji naratyvai — Informacijos perteikimo naratyvai — Apkalbų naratyvai — Sapnų naratyvai — Humoristiniai naratyvai — Anekdotinio pobūdžio juokeliai — (Auto)biografiniai juokeliai — Situacinio humoro naratyvai — Fantazijų naratyvai —Bendros fantazijos kūrimas ir lygiavertis pašnekovų įsitraukimas į jos kūrimo procesą — Bendros fantazijos kūrimas ir nelygiavertis pašnekovų įsitraukimas į jos kūrimo procesą — Individualios fantazijos kūrimas pašnekovui nedalyvaujant jos kūrimo procese — Dramos kalba — Kalbos aktų tipai ir jų reikšmė naratyvui — Kalbos funkcijos — Referentinė (informatyvioji) kalbos funkcija — Ekspresinė (raiškioji) kalbos funkcija — Apeliatyvinė (valdomoji) kalbos funkcija — Fatinė (socialinė) kalbos funkcija — Metalingvistinė kalbos funkcija — Poetinė kalbos funkcija — Dramos kalbos organizavimo tvarka — Monologas — Monologų tipai — Dialoginė monologo forma — Dialogas — Polilogas — Pokalbio kontekstų įtaka dialogo ir polilogo formavimui — Monologine forma perteikiamas dialogas arba polilogas — Išvados — Summary — Literatūra — Rodyklė.
Reviews:
Recenzija leidinyje Naujasis Židinys - Aidai. 2019, Nr. 1, p. 73-74
Summary / Abstract:

LTMokslo monografijos tikslas - atskleisti dramaturgijos naratyvo konstravimo principus ir esminius dramos raidos ypatumus, dariusius įtaką šiuolaikinėms dramaturgijos tendencijoms. Taip pat siekiama skaitytojus supažindinti su plačia pasaulio dramaturgijos panorama, ieškant sąlyčio taškų su lietuvių autorių kūryba. Pagrindinis monografijos tyrimo objektas - šiuolaikinė dramaturgija; ji dažnai vadinama nauja, postmimetine, tarpkultūrine, sporadiška, atvira ir kitais sinonimiškais epitetais (New Dramaturgy 2014: xi). Tokią apibūdinimų įvairovę galėjo lemti aktyvus dramaturgijos kaitos periodas XX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje. Teatrologė Rasa Vasinauskaitė knygoje Laikinumo teatras (2010) nurodo, kad nuo 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių sceniniuose eksperimentuose dramos tekstas prarado savo, kaip spektaklio pagrindo, statusą. Drama tolo nuo teatro, „susitelkdama prie kalbos ir formalių kūrinių uždavinių sprendimo, kaip ir teatras atsisakydama struktūros ar prasmės homogeniškumo, „naikindama“, dekonstruodama ir išcentruodama ankstesnius dramos elementus - personažą, dialoginę kalbą, veiksmą ir juos suponuojantį konfliktą“ (Vasinauskaitė 2010: 317). Teatrologės teigimu, tik 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių sandūroje įvairiose šalyse skirtingai išgyventas epochų lūžis iškėlė kritinio teatro poreikį, grąžinusį save izoliavusiam teatrui dramą, o dramai - režisūrą: „Naujo rašymo“ principai, būdingi „postdraminei“ dramai, ir naujos režisūros strategija, nukreipta į aktyvią žiūrovų percepciją, susitiko sociokritinio meno teritorijoje, skirtoje kelti žmogaus ir jo būvio situacijos problemą tikrovės akivaizdoje“ (Vasinauskaitė 2010: 318).Todėl 9-asis dešimtmetis monografijoje pasirinktas kaip naujos šiuolaikinės dramos pradžios riboženklis, siekiant apimti kuo įvairesnės užsienio ir lietuvių dramaturgijos pavyzdžius, sukurtus iki šių dienų. [Iš Įvado]

ENNarrative construction trends in contemporary dramaturgy are studied in this monograph by analysing over a hundred works by modern dramatuigs (Dea Loher, Martin Crimp, Mark Ravenhill, Caryl Churchill, Sarah Ruhl, Suzan-Lori Parks, Sara Stridsberg, Laura Ruohonen, Len Jenkin, Sarah Kane, Ivan Vyrypajev, etc.). They apply various dramaturgy-writing strategies in their works. The texts analysed in the book are understood as a complete whole of stories and ideas, where special attention is focused on the character’s spoken expression and its forms. Understanding that it is important to analyse new examples of Lithuanian dramaturgy and to compare them to trends in foreign drama, the author of this paper analyses the texts of contemporary playwrights (Laura Sintija Černiauskaitė, Marius Ivaškevičius, Daiva Čepauskaitė, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas, Herkus Kunčius, Marius Macevičius, Aneta Anra, Birutė Kapustinskaitė, Mindaugas Valiukas, Mindaugas Nastaravičius, Teklė Kavtaradzė and others) and on texts written by actors writing in line with the theatre laboratory principle, selecting them based not only on their artistic quality, but also based on their relevance in the context of Lithuanian theatre and the evolution of Lithuanian dramaturgy. At the same time, this monograph is innovative for its multi-faceted application of the author’s experience-methodology on dramas she is creating herself. The author would also like to highlight that even though Lithuania has long-standing theatre traditions, there was and still is a lack of attention to theatre dramatuigy and a professional analysis of its works. This book aims to show just how rich and inventive the world of dramaturgy is, and that different ways of reading a script can be used to reveal and understand this world. One way is to take a close look at the drama narrative and to try to understand how it is created. [From Summary]

ISBN:
9786098071412
Subject:
Menotyra / Arts
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/75508
Updated:
2022-01-01 11:40:33
Metrics:
Views: 180
Export:
Download