Edward Woyniłłowicz (1847-1928) jako krajowiec

LTStraipsnis skirtas dvarininko Edvardo Voinilovičiaus (Edward Woyniłłowicz, 1847–1928) politinėms pažiūroms ir veiklai nagrinėti. Baltarusių istoriografijoje juo susidomėta palyginus neseniai, realiai tik nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio, atkreipiant dėmesį, kad egzistavo ne tik Baltarusijos Sovietinės Socialistinės Respublikos ar Baltarusijos Liaudies Respublikos alternatyvos. Kitokią politinę perspektyvą siūlė vadinamieji „krajovcai“, o E. Voinilovičius buvo vienas iš jų. Jis pasižymėjo ne tiek teoriniu „krašto“ (lenk. kraj) ideologijos kūrimu, kiek praktiniu idėjos realizavimu, pasinaudojant realiomis atsirandančiomis legalaus veikimo galimybėmis, kaip, pavyzdžiui, rinkimais į Dūmą, veikla Rusijos politinėse struktūrose, valdžios organuose, dėl ko susilaukdavo kaltinimų susitaikėliškumu rusų valdžios atžvilgiu. Turėdamas didelį autoritetą kaip Žemdirbystės draugijos vadovas ir Minsko gubernijos dvarininkų atstovas jis buvo išrinktas į Rusijos Dūmą, kur aktyviai veikė iki 1909 m. Jį netgi galima laikyti Lenkų frakcijos (lenk. Koło Polskie) Dūmoje veiklos koncepcijos vienu iš pagrindinių autorių. Būtų klaidinga laikyti E. Voinilovičių vien lenkų dvarininkų interesų reiškėju, tačiau jo sampratoje „krajovcų“ idėja buvo persipynusi su noru palikti agrarinius santykius „krašte“ be didelių pasikeitimų. Tai neleido išnaudoti carizmo susilpnėjimo politinės, tautinės ir visuomeninės-ekonominės padėties pagerinimui lietuvių-baltarusių žemėse. E. Voinilovičiaus veiklos pavyzdys rodo, kad nežiūrint „krajovcų“ tam tikro bendrumo, tarp jų būta ir nemažų skirtumų.Reikšminiai žodžiai: Istorinė atmintis; Tapatybė; Politinių idėjų istorija; Lithuania; Historical memory; Identity; History of political ideas; Baltarusija (Belarus).