"Szlachcic bez Żyda jest niekompletny" : stosunki między szlachtą i Żydami w miasteczkach Białorusi w XVIII-XIX wieku

LTCarinėje Rusijoje visą laiką buvo siekiama žydus iškelti iš kaimiškų vietovių sutelkiant miestuose ir miesteliuose, dėl ko šie XIX a. vis labiau „žydiškėjo“. O įvesti žydų sėslumo zoną Rusijos imperijoje pradėta jau Jekaterinos II laikais siekiant neleisti žydams keltis į vidines Rusijos gubernijas. Ši politika vienaip ar kitaip atsiliepė šlėktų ir žydų santykiams Baltarusijos miesteliuose XVIII–XIX a., o tie santykiai yra pagrindinė straipsnio tema. Ją tiriant buvo pasinaudota ne tik publikuotais šaltiniais ir istoriografija, bet ir neskelbta medžiaga Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos archyvuose. Dėmesys koncentruotas į miestelius, istoriškai buvusius privačioje magnatų nuosavybėje: Smilavičus (Kristupo Zavišos), Čačerską (Zacharo Černyševo), Klecką ir Čarnavcycus (Radvilų), Lohoiską (Pijaus Tiškevičiaus), Svysločę (Vincento Tiškevičiaus), Šklovą (Semiono Zoričiaus), Dalginavą (Liudviko Kamienskio), Krasnapolę (Janšino), Horkus (Solohubo), Valažiną (Jano Tiškevičiaus), Vysokajė (Sapiegos). Paminėti ir kai kurie kiti miesteliai (žydų vadinami „štetlai“), kurie su savo žydų bendruomenėmis virto žydų visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo centrais. Šiame privačių miestų ir miestelių tinkle, jei žiūrėtume dabartinę Baltarusijos teritoriją, didžioji privatinės nuosavybės dalis priklausė šlėktoms, o žydai vaidino svarbią rolę ekonomikoje. Religijos ir kultūros srityje tarp šlėktų ir žydų bendrumo nesimato, o tarpusavio santykiai (tiek bendradarbiavimas, tiek konfliktai) reiškėsi ekonominiuose dalykuose, kas straipsnyje detaliau yra atskleidžiama.Reikšminiai žodžiai: Istorinė atmintis; Tapatybė; Politinių idėjų istorija; Lithuania; Historical memory; Identity; History of political ideas; Baltarusija (Belarus).