Drobna szlachta i jednodworcy powiatu grodzieńskiego w latach trzydziestych i sześćdziesiątych XIX wieku : struktura społeczno-demograficzna

LTSmulkiosios šlėktos padėtis baltarusių žemėse pastaruoju metu susilaukia vis didesnio tyrinėtojų dėmesio. Ypač domimasi carinės valdžios politika smulkiųjų šlėktų atžvilgiu XIX a., tačiau tyrimų lygis dar nėra pakankamas. Šiame straipsnyje bandoma detaliau nagrinėti Gardino pavieto provincijos šlėktos visuomeninę demografinę strukturą XIX a. 4–7 dešimtmečiuose. Daugiausiai remtasi Rusijos valdžios surinktais statistiniais duomenimis, kurių straipsnyje nemažai pateikiama. Carinei administracijai smulkiosios šlėktos gausumas kėlė problemų nuo pat Žečpospolitos rytinės dalies inkorporavimo į valstybės sudėtį. Ypač tai tapo aktualu po 1830-31 m. sukilimo. Dėl to siekta įvairiais būdais sumažinti smulkiąją šlėktą ir ją pakirsti luomine prasme, išskirstyti į kitas visuomenines kategorijas. Smulkioji šlėkta pasižymėjo savo originalia subkultūra, kuriai būdingas lenkiškumas, nors dalis vėliau įsitraukė į baltarusių tautinį judėjimą ir jame suvaidino svarbią rolę XX a. pradžioje. Smulkieji šlėktos buvo imlesni nei valstiečiai techninėms naujovėms ir civilizaciniams pasiekimams, labiau norėjo pasižymėti visuomenėje, nors daugelyje sferų (valstybės tarnyboje, švietime) jiems kelias buvo užkirstas. Dėl to ieškojo galimybių pasireikšti kitur (ekonomikoje, advokatūroje, medicinoje), o dėl savo profesinio mobilumo suvaidino svarbią role Baltarusijos modernizacijos procesuose XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje. Rusijos valdžiai nepavyko iki galo pasiekti savo tikslų smulkiosios šlėktos atžvilgiu, nors vargingesnė jos dalis ir neteko savo ankstesnių privilegijų.Reikšminiai žodžiai: Istorinė atmintis; Tapatybė; Politinių idėjų istorija; Lithuania; Historical memory; Identity; History of political ideas; Baltarusija (Belarus).