"Abyś się bronił od wynarodowienia serca swego" : książka w środowisku wychodźców z Litwy i Białorusi po powstaniu listopadowym

LTRusijos valdžiai numalšinus 1830–1831 m. sukilimą, daug sukilimo dalyvių buvo priversti pasitraukti į užsienį. Politinių pabėgėlių centru tapo Paryžius, o viena iš jų patriotinio telkimosi formų tapo bendra veikla kūriant bibliotekas, kuriose būtų kaupiamos knygos, susijusios su Tėvyne, o taip pat sukilėlių atsiminimai ir kiti rankraščiai. Lenkų išeivijos centriniu archyvu ir leidinių saugojimo vieta Paryžiuje tapo Lenkų biblioteka (Biblioteka Polska w Paryżu). Joje kauptos ir muziejinės vertybės. Kita svarbi patriotinės veiklos forma buvo pačių knygų, brošiūrų, periodinės spaudos leidimas lenkų ir užsienio kalbomis, kas ne tik konsolidavo politinę emigraciją iš lenkų socialinės erdvės, bet ir leido supažindinti užsienio šalių skaitančiąją visuomenę su padėtimi pavergtame krašte. Straipsnyje nagrinėjama kokį vaidmenį turėjo knyga tarp pasitraukusiųjų išeivių iš Lietuvos ir Baltarusijos po Lapkričio sukilimo (1830–1831), kaip knygos kauptos ir naudotos emigracinėje aplinkoje. Šiam procesui atskleisti svarbu tai, kad Lenkų bibliotekoje Paryžiuje yra išlikusi dokumentacija, leidžianti atsekti kaip knygos atkeliaudavo ir buvo komplektuojamos. Atkreipiamas dėmesys, kad 1856 m. carui Aleksandrui II paskelbus amnestiją posukiliminei emigracijai, Lenkų bibliotekai Paryžiuje daug dovanota knygų iš privačių asmenų, gyvenusių Rusijos imperijoje, tarp jų iš Lietuvos ir Baltarusijos. Pabaigoje akcentuojamas Ignoto Domeikos patriotinis pavyzdys siunčiant savo knygas ir plačiai suprantamą poloniką į Lenkų biblioteką Paryžiuje ir kitas bibliotekas senosiose lenkų žemėse.Reikšminiai žodžiai: Istorinė atmintis; Tapatybė; Politinių idėjų istorija; Lithuania; Historical memory; Identity; History of political ideas; Baltarusija (Belarus).