Okres Rzeczypospolitej Obojga Narodów w dziejach Białorusi w ocenie białoruskiej historiografii XIX i początku XX wieku

LTStraipsnyje duodamas baltarusių istoriografijos, atsiradusios XIX a. pab. – XX a. pradžioje, vaizdas, atskleidžiant kaip ji vertino Abiejų Tautų Respubliką, gyvavusią 1569–1795 m. Baltarusių istoriografijos ištakos yra įžiūrimos I. V. Turčinovičiaus ir A. Stankievičiaus darbuose, išleistuose XIX a. 6–7 dešimtmečiuose. Iš XIX a. tyrinėtojų dar minima bei aptariama N. Kojalovičiaus „vakarų rusizmo“ koncepcija, siekusi integruoti baltarusiškų žemių praeitį į Rusijos istoriją. Tikraisiais baltarusių istoriografijos pradininkais, siekusiais pagrįsti Baltarusijos istorinį savaimingumą, yra nurodomi 3 vėlesni autoriai. Tai XIX a. pradėjęs publikuotis M. Dovnar-Zapolskis, prisidėjęs prie Baltarusijos valstybingumo ir jos sienų pagrindimo istoriniais ir etnografiniais argumentais. Po 1905 m. sušvelnėjus cariniam režimui 1910 m. Vilniuje buvo išleista ir „Trumpoji Belarusios istorija“, parašyta baltarusiškai V. Lastouskio. Ji nebuvo moksliškai pretenzinga, tačiau kaip kompiliacija ir pirmasis neoficialus Baltarusijos istorijos vadovėlis susilaukė populiarumo tarp baltarusių jaunimo. Svarbiu tapo ir 1919 m. išleistas U. Ihnatouskio vadovėlis, kuris jau buvo oficialiai naudojamas Baltarusijos SSR mokyklose XX a. 3-iajame dešimtmetyje. Nepaisant šių trijų autorių tam tikrų skirtumų, straipsnyje parodomi kai kurie bendrieji jų istoriografinių pažiūrų į Baltarusijos praeitį bruožai, pažymint du mitus: Baltarusijos valstybingumo pradžia laikyti Polocko kunigaikštystę ir rodyti LDK iki Liublino unijos kaip dualistinę lietuvių – baltarusių valstybę.Reikšminiai žodžiai: Istorinė atmintis; Tapatybė; Politinių idėjų istorija; Lithuania; Historical memory; Identity; History of political ideas; Baltarusija (Belarus).