LT1913 m. buvo pažymimos Horodlės unijos 500-osios metinės. Ta proga lenkų periodinėje spaudoje pasirodė nemažai straipsnių. Neatsiliko ir Vilniuje leidžiamas „Kurier Litewski“, pirmasis lenkų dienraštis po 1905 m. atgijusio politinio gyvenimo carinės Rusijos vakarinėse gubernijose. Jis orientavosi į lenkus lietuvių-baltarusių žemėse, daugiausiai dvarininkus ir inteligentiją. Horodlės unijos jubiliejus sudarė gerą progą priminti lenkų ir lietuvių unijų istoriją, kas buvo aktualu sustiprėjus lietuvių tautiniam judėjimui, kuris kūrė savąjį istorinį naratyvą, alternatyvų lenkiškajam. Straipsnyje apžvelgiamos ir nagrinėjamos „Kurier Litewski“ publikacijos Horodlės unijos tematika. Parodoma, kad istorinės Lietuvos senojo visuomenės elito sluoksniuose, lenkų kultūros, kalbos ir Abiejų Tautų Respublikos tradicijos rate unijinė tradicija dar buvo stipri ir XX a. pradžioje. Tai atsispindėjo „Kurier Litewski“ 1913 m. straipsniuose, kuriuose vyravo Žečpospolitos tautos vieningumo motyvas, išaugęs iš supratimo apie Karūnos ir Lietuvos elitų laisvanorišką integraciją praeityje. Kitas svarbus motyvas – tai Lietuvos įtraukimas į Vakarų civilizaciją, rodytas iškeliant lenkų misijinę veiklą ir nesavanaudiškumą. Istorinė atmintis apie buvusias unijas tapo susidūrimo lauku, kurio vienoje pusėje stovėjo senosios Žečpospolitos palikimo sergėtojai, o kitoje pusėje – emancipaciją išgyvenančių tautų lyderiai, neigę „bendrą“ atmintį. „Kurier Litewski“ aplinka tai laikė praeinančiu reiškiniu ir neįvertino istorinės atminties reikšmės „naujųjų“ tautų formavimosi procesuose.Reikšminiai žodžiai: Istorinė atmintis; Tapatybė; Politinių idėjų istorija; Lithuania; Historical memory; Identity; History of political ideas; Baltarusija (Belarus).