JAV lietuvių ekonominio centro veiklos peripetijos 1934-1940 metais

LTPo II JAV lietuvių ekonominės konferencijos, 1934–1938 m. ALEC veikla pradėjo pastebimai silpti: Prekybos rūmai nebuvo pakankamai aktyvūs užmezgant ir vystant glaudesnius ekonominius kontaktus su Lietuva. Teoriškai parengtos ALEC programos ir nustatytos veiklos kryptys netenkino Amerikos lietuvių praktinių poreikių, nes jų individualizmas ėmė viršų prieš kolektyvinę Rūmų veiklą. Tai ypač pastebima pasibaigus ekonominei krizei Amerikoje. Kolektyviniam Prekybos rūmų darbui trukdė faktas, kad nariai buvo labai skirtingų profesijų žmonės. Šio ekonominio judėjimo iniciatoriui P. Žadeikiui 1935 m. išvykus į Vašingtoną ALEC praktiškai nustojo veikti. Tačiau 1939 m., kai Lietuvos vyriausybė nutarė dalyvauti Pasaulinėje parodoje Niujorke, Amerikos lietuvių verslininkai sujudo. Jų aktyvumą skatino ir lietuvių verslininkų dėmesys Amerikos rinkai ir jų praktiniai veiksmai 1938–1939 m. III JAV lietuvių ekonominė konferencija (1939 m. rugsėjo 11 d.) skelbė apie poreikį atgaivinti II ekonominės konferencijos idėjas ir išsaugoti užmegztus ekonominius ryšius tarp JAV ir Lietuvos. Konferencijos organizatoriai siekė suartinti lietuvių išeiviją su šūkiu „Savas pas savą“. Naujai išrinkta Prekybos rūmų valdyba ir jos pirmininkas K. Pikelis veikė aktyviau ir entuziastingiau už savo pirmtakus (1933–1940). 1940 m. balandžio 7 d. ALEC posėdyje buvo svarstomos priemonės ir būdai, kaip atgaivinti ir suaktyvinti Prekybos rūmų veiklą. Antrasis pasaulinis karas ir jo pasekmės Lietuvai galutinai pakirto JAV lietuvių verslininkų idėją suvienytomis jėgomis monopolizuoti ekonominius santykius su Lietuva.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių ekonominis centras; Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); Lietuvių ekonominė konferencija; Prekybos rūmai; Lithianian economic centre; USA; Economic conference.

ENAfter the second USA Lithuanians’ economic conference, i. e. in 1934–1938, the activity of ALEC became considerably weaker: the Chamber of Commerce did not show much initiative in establishing and developing wider economic contacts with Lithuania. Theoretically well-prepared ALEC programmes and directions of activities practically did not satisfy the needs of American Lithuanians as they put their own interests above the Chamber’s collective work. This became especially noticeable after the economic crisis in America. The Chamber’s collective work was aggravated by the fact that its members were of different professions. Finally, B. Zadeikis’, who was the initiator of this economic movement, departure to Washington in 1935 put an end to the practical work of ALEC. But in 1939, when Lithuanian government decided to participate in the World exhibition in New York, American Lithuanian businessmen became more active again. Their activity was also invigorated by Lithuanian businessmen’s attention to the American market and their practical activities there in 1938–1939. The third American Lithuanian economic conference took place on the 11th of September, 1939. It aimed to revive the main ideas of the second conference and preserve the established economic relations between the USA and Lithuania. The organizers of the conference wanted to consolidate Lithuanians in emigration under the slogan “No strangers here” (“Savas pas savą”). A new elected Board and its chairman K. Pikelis showed more initiative and enthusiasm than the previous one (1933–1940). On the 7th of April, 1940, ALEC in its conference discussed means and ways to revive and make active the work of the Chamber of Commerce. WW II and its consequences for Lithuania completely destroyed the hopes of American Lithuanians to consolidate their eefforts and then direct them towards the monopolization of economic relations with Lithuania. [From the publication]