Biržų pilies statyba XVI a. pabaigoje-XVII a. pirmoje pusėje socialinės komunikacijos požiūriu

LTStraipsnyje siekiama atskleisti Biržų pilies statybos aplinkybes per socialinės komunikacijos prizmę, t.y. nagrinėjant įvairių Biržų Kunigaikštystės lokalinės visuomenės grupių bei socialinių jėgų, įsiliejusių iš kitur, vaidmenį joje, kunigaikštystės visuomenės vidinius ir išorinius ryšius kaip statybos darbų variklį. Detalizuojant, problema skaidoma į tris kryptis. Pirma, dėmesys telkiamas į XVII a pirmos pusės pilies restauravimą, analizuojant Radvilų dvaro klijentų, Biržų miestiečių, valstiečių, karininkų ir kareivių dalyvavimą statybos parengime ir eigoje, nustatant jų indelį. Antra, per socialinės komunikacijos problematikos prizmę išnagrinėjama pilies savininkų Radvilų vietą statyboje. Trečia, rekonstruojama pilies statybos kasdienybė regioninės komunikacijos požiūriu, nustatant geografinius darbo jėgos, įrankių, gyvulių, statybinių medžiagų apytakos horizontus. Tačiau tyrime sąmoningai apeinama pilies statyboje dalyvavusi visuotinė grupė – architektai ir amatininkai, kadangi jų dalyvavimas statyboje teigtinas, kaip vienas reikšmingiausių, tačiau ne socialine, bet profesine prasme, todėl, pasak autoriaus, tai reikalauja kitokio žiūros kampo ir atskiro teksto.Reikšminiai žodžiai: Biržų pilis; Lokalinė visuomenė; Socialininė komunikacija; Biržai Castle; 16th-17th centuries; Local society; A social approach.

ENThe article seeks to present the conditions of the construction of Biržai castle through social communication lenses, i.e. the article analyzes the role of local social groups of Biržai principality as well as social forces from outside, the influence of social relations inside and outside the duchy as the engine of construction works. The issue is divided into three directions. Firstly, the attention is paid to the restoration of the castle in the beginning of the 17 century, i.e. to the participation of Radvilas manor clients, citizenry of Biržai, peasantry, soldiers and officers in the preparation phase of the construction. Their contribution is determined. Secondly, the position of Radvilas – the owners of castle – is analyzed through the lenses of social communication. Thirdly, everyday life of the construction work is reconstructed through the viewpoint of regional communications, i.e. the movement of labor force, tools, livestock, and building materials are identified. However, the role of architects and craftsmen in the construction of the castle is intentionally evaded because their participation was so crucial (not in the social but in the professional meaning of the word) that it requires a separate study.