Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo reglamentavimo tendencijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojama Europos Sąjungos teisė, LR įstatymai ir kiti teisės aktai, politiniai dokumentai, teismų praktika, taip pat mokslinė literatūra, susiję su pacientų judumo ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo teisinių sąvokų turiniu ir apibrėžtimi, taip pat su sveikatos sistemos reguliavimo, įtvirtinančio sąlygas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui didinti, raida. Iš analizės matyti, jog, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisę asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, teisės aktuose reikalinga apibrėžti ir detalizuoti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo sąvoką, įtvirtinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kriterijus. Sudėtinga vienareikšmiškai apibrėžti sveikatos priežiūros prieinamumo sąvoką, nes jai būdingas tarpdiscipliniškumas, tačiau Europos Sąjungos valstybės narės turėtų ne tik aiškiai sureguliuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, kokybės ir prieinamumo kriterijus, bet ir numatyti procedūras bei priemones, padedančias tiek valstybėje apdraustam, tiek atvykstančiam iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės pacientui kiek įmanoma paprasčiau įgyvendinti savo teises ir jas apginti. Analizuojant teisinio reguliavimo raidą Lietuvoje, pastebima tendencija, kad įstatymų leidėjas tikslina sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo sąvokų apibrėžimą, aktyviai rengiami ir įtvirtinami poįstatyminiai teisės aktai, nustatantys detalesnius valstybinio lygmens reikalavimus, įgalinančius didesnį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kriterijų universalumą, koordinavimą ir kontrolės galimybes.Naujų teisės aktų priėmimo prielaidos negali būti tiesiogiai siejamos su tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimu, tačiau neabejotina, kad jos yra veikiamos didėjančio Lietuvos sveikatos sistemos koordinavimo su Europos Sąjungos sveikatos politika ir siekiu užtikrinti tarptautiniu mastu pripažįstamus sveikatos priežiūros standartus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos Sąjungos sveikatos politika; Konstitucija; Konstitucinė doktrina; Pacientų judumas; Pacientų teisės; Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas; Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra; Žmogaus teisės ir laisvės; Access to healthcare services; Constitution; Constitutional doctrine; Cross-border healthcare; EU health policy; EU helath policy; Human rights and freedoms; Patient mobility; Patient rights.

ENThe article provides systematic analysis of EU legislation, laws and other legal acts of the Republic of Lithuania, also political documents, jurisprudence and scientific literature related to the content and legal concept of access to healthcare services and its definition. Analysis shows, that EU Member States have the obligation to apply legal and organizational measures to ensure the rights of patients to access both urgent and planned healthcare services in the state of insurance and in other EU Member States, one of such measures can be considered implementation of the Directive 2011/24/EU of the European Parliament and of the Council of 9 March 2011 on the application of patients’ rights in cross-border healthcare, provisions of which, coordinated with the EU social security legislation, require to establish clear conditions for the provision of healthcare services. Implementation of that requirement would enable patients to make reasonable choices of the most appropriate healthcare provider, and increase patients' access to the healthcare needed without delay. Authors argue, that, in order to implement the EU law in the field of healthcare services provision it is necessary to define in detail the legal the concept of the access to healthcare services, also to establish and enforce accessibility criteria. The concept of access to health care is difficult to define unambiguously because of it‘s interdisciplinarity, but nevertheless, EU Member States should not only clearly define the healthcare services accessibility standards, but also provide procedures and tools that help all patients, both domestic and coming another EU Member State, to exercise and defend their rights. The analysis of the development of legislation in Lithuania shows tendency to adjust the definitions both of the concepts of quality and accessibility of health care services.Legislation, establishing more detailed requirements at the state level, enabling greater universality, coordination and control of health care provision criteria is being prepared and enforced. The assumptions for adopting new legislation cannot be directly related to the availability of cross-border health care services, but they are undoubtedly influenced by the increasing coordination of the Lithuanian health system with the EU health policy and the aim of ensuring internationally recognized healthcare provision standards. [From the publication]