A Soviet theory of broken windows : prophylactic policing and the KGB’s struggle with political unrest in the Baltic republics

LTStraipsnyje atskleidžiamos saugumo struktūrų priemonės, kuriomis siekta stabilizuoti padėtį XX a. 8 deš. Baltijos kraštuose ir nuslopinti ryškėjančius politinius neramumus. Valstybės saugumo komitetas (KGB) naudojo specialų „profilaktikos“ terminą. Tai buvo sovietinės nusikaltimo kontrolės politikos įrankis. „Profilaktika“ dažnai buvo taikoma žmonėms, kurie viešai kritikavo režimą, skleidė antisovietinius anekdotus ar gandus, apgirtę stojo į akistatą su komunistais ar vietos pareigūnais, būrė antisovietines jaunimo grupes ir kt. Sovietinės „profilaktikos“ negalima lyginti su Vakarų policinių struktūrų metodais. N. Chruščiovui vadovaujant „profilaktika“ buvo pradėta labiau sieti su ideologiniais dalykais, deviaciniu elgesiu. Radikaliausia „profilaktikos“ retorika iki 8 dešimtmečio jau buvo išsikvėpusi, tačiau jos taktikos šaknys, slypinčios revoliucinėje SSRS praeityje, buvo akivaizdžios. KGB rimtai žiūrėjo į asocialaus elgesio grėsmę. Chuliganų, veltėdžių ir hipių (R. Kalantos ir kt. atvejai) stigmatizavimas neapsiribojo vien tik traktavimu, jog tai „netvarkingas elgesys“. Jis buvo siejamas su antisovietine veikla. O taktikos tikslai dažnai peržengdavo „perauklėjimo“ slenkstį ir buvo susikoncentruojama į gerokai platesnę aplinką, siekiant užkirsti kelią antisovietinei veiklai ir sumažinti netinkamai besielgiančių piliečių daromą įtaką.Reikšminiai žodžiai: Antisocialinis elgesys; Informatorius; KGB; Kalantos susideginimas; Neramumai; Persiakijimai; Profilaktinis pokalbis; Sovietų Lietuva; Antisocial behavior; Informer; KGB; Kalanta self-immolation; Persecutions; Prophylactic chats; Soviet Lithuania; Unrest.